Kol Vilniuje netyla ginčai dėl to, ką mums reikėtų daryti su viešojo transporto sistema ir kaip panaikinti didžiulius šio sektoriaus nuostolius, Talino gyventojai dėl to nesuka galvos ir jau beveik metus džiaugiasi nemokamu viešuoju transportu.

Nuo sausio 1 d. Talinas tapo pirmąja Europos sostine, kurioje miesto piliečiams viešasis transportas yra visiškai nemokamas. Estai skaičiuoja, kad šis sprendimas jiems visiškai apsimokėjo, nes toks žingsnis padėjo į miestą pritraukti daugiau gyventojų, kurių sumokami mokesčiai padengia padidėjusias išlaidas.

Talino viešojo transporto biudžetas siekia 53 mln. eurų (apie 183 mln. litų), ir iki šių metų pradžios tik 17 mln. eurų (59 mln. litų) buvo surenkama iš bilietų pardavimo. Iš jų – vos 12 mln. eurų (41 mln. litų) iš Talino gyventojų. Tad buvo nuspręsta pinigų ieškoti kitur.

Talino ES biurui vadovaujantis ir prie Estijos sostinės transporto nemokamos sistemos įdiegimo daug prisidėjęs Allanas Alaküla Vilniuje vykusioje konferencijoje "Innovation Drift" juokavo, kad Lietuvos sostinė turi savo oro linijų bendrovę, taksi įmonę, bet Taline tai būtų neįmanoma, nes visos šios paslaugos turėtų būti nemokamos.

O interviu "Vilniaus dienai" A.Alaküla teigė, kad Talinas savo sprendimo nė kiek nesigaili ir Vilnius tikrai galėtų šią praktiką pritaikyti sau.

– Kokia buvo pagrindinė motyvacija padaryti Talino viešąjį transportą nemokamą?

– Mūsų pagrindinis tikslas buvo miestiečių socialinių poreikių patenkinimas, ekonomikos stimuliavimas ir aplinkos tausojimas.

– Toks sprendimas turėjo pareikalauti ilgo pasiruošimo proceso. Kas buvo svarbiausia rengiantis šiam žingsniui?

– Iš pat pradžių, 2012-ųjų kovą, surengėme referendumą, kuris informavo visuomenę ir įtraukė ją į sprendimo priėmimo procesą. Jis taip pat užtikrino, kad turime politinę paramą. Stiprus palaikymas ir viešojo transporto prioritetizavimas leido mus 2012-ųjų vasarą miesto centre paleisti naujas autobusų linijas. Tą pačią vasarą autobusų ir tramvajų bei troleibusų parkai buvo sujungti į vieną įmonę. Rudenį įdiegėme naują keleivio bilietą, veikiantį Taline ir jo rajone. Bilietas kaupia duomenis apie kiekvieną keleivio kelionę.

– Kaip viešojo transporto sistema susitvarkė su padidėjusiu keleivių srautu, kai kelionės tapo nemokamos?

– Keleivių srautas išaugo maždaug 10 proc. Transporto priemonių skaičių padidinome 6 proc., o kai kuriomis dienomis ir piko valandomis padarėme intensyvesnius grafikus. Autobusų parkas buvo  atnaujintas – įsigijome 60 visiškai naujų MAN autobusų.

– Neseniai lankėtės Lietuvoje. Kokį įspūdį jums paliko Vilniaus viešojo transporto sistema?

– Praleidau galimybę Vilniuje pasinaudoti viešuoju transportu, bet iš to, ką pamačiau, man susidarė įspūdis, kad sistema labai panaši į Talino.

– Vilniuje vis netyla diskusijos dėl viešojo transporto sistemos. Kai kas nori atsikratyti troleibusų ir atidaryti tramvajaus ar net metro linijas. Finansinė padėtis Vilniuje irgi sunki. Gal nemokamas viešasis transportas galėtų būti mūsų problemų sprendimas?

– Talinas labai ilgai bandė tvarkytis su vis mažėjančio keleivių srauto problema. Patekome į situaciją, kai tik 70 proc. išlaidų pavykdavo padengti iš bilietų pardavimo. Niekaip negalėjome pasiteisinti, kodėl subsidijuojame viešą paslaugą, kuri dėl didelių bilietų kainų tik nuolat praranda klientus.

Mūsų atliktos apklausos parodė, kad žmonėms renkantis transportą svarbiausia yra kaina. Papildomas išlaidas padengėme dėl išaugusio registruotų gyventojų skaičiaus. Nuo referendumo jų pagausėjo 13 tūkst. Mūsų skaičiavimais, 1000 naujų gyventojų per pajamų mokestį kasmet į miesto biudžetą atneša milijoną eurų (3,45 mln. litų).

Taigi šiandien esame įsitikinę, kad papildomas 12 mln. eurų (41,4 mln. litų) išlaidas padengsime su kaupu.

Jeigu aš gerai supratau, Vilniaus viešojo transporto sistema pajamomis iš bilietų pardavimo padengia tik 50 proc. išlaidų. Gyventojų perkamoji galia čia panaši kaip ir Taline. Taigi tai tikrai gali būti viena išeičių, kaip ištrūkti iš to užburto rato, kai išlaidos kyla, o didinant bilietų kainas jų sureguliuoti nepavyksta.

Iš tikrųjų Vilniuje viešasis transportas ir šiaip jau beveik nemokamas, kaip, beje, ir daugelyje Europos miestų, kuriuose daugiau kaip 50 proc. išlaidų padengiama iš subsidijų. Taline tiesiog bandoma visuomenei iš viešojo transporto sistemos suteikti kuo daugiau naudos.

– Nuolat kylant degalų kainoms vis daugiau žmonių renkasi viešąjį transportą, o ne automobilius. Ar ši tendencija tęsis? Kokia yra viešojo transporto sistemos ateitis?

– Azijos didmiesčiuose viešasis transportas yra vienintelė priemonė, leidžianti toms dešimtims milijonų žmonių sutilpti mieste ir dar turėti kuo kvėpuoti. Rytų Europoje, kur populiacija nėra tokia tanki, viešąjį transportą aš matau kaip priemonę socialiai, ekonomiškai perspektyviai ir aplinkosaugiškai atsakingai judėjimo galimybei sukurti.

Net jeigu degalų kainos daugiau ir nekiltų, mes, Baltijos šalių gyventojai, paprasčiausiai nesame tokie turtingi, kad galėtume sau leisti kiekvieną dieną naudotis automobiliais. Taigi viešojo transporto sistemos tobulinimas atrodo logiška išeitis mums visiems.