Tokią Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisą siūlančio „valstiečio“ Jono Jaručio teigimu, šiuo metu įstatymas draudžia tarybų nariams dirbti tik akcinių bendrovių ir savivaldybės įmonių vadovais ir valdybų nariais, todėl neretai kyla ginčių dėl vadovaujančias pareigas UAB-se užimančių tarybos narių.

Anot J. Jaručio, šiuo metu daugiau kaip du trečdaliai savivaldybių jau neturi įmonių, o vandens, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo ir kitas viešąsias paslaugas gyventojams dažniausiai teikia UAB statuso bendrovėms.

„Todėl sprendžiant dėl savivaldybės tarybos narių galimybių eiti pareigas bendrovėse, kurias valdo savivaldybės, kyla ginčai, ar tarybos narys turi teisę eiti vadovo arba valdybos nario pareigas savivaldybės valdomose uždarosiose akcinėse bendrovėse“, – nurodo J. Jarutis.

Jo teigimu, tokių UAB-ių vadovais dirbantys tarybos nariai turi galimybę kontroliuoti ir vertinti jų pačių veiklą, o tai neatitinka Konstitucinio Teismo išaiškinimų ir prieštarauja konstitucinės vietos savivaldos sampratai.

Pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Lauros Matjošaitytės, atvejai, kai savivaldos tarybos narys yra ir vienas iš jos valdomų UAB vadovų, skaičiuojami dešimtimis.

VRK laikėsi nuostatos, kad ir dabartinė įstatymo redakcija draudžia tarybų nariams dirbti jų valdomų UAB vadovais, tačiau su tokiu vertinimu nesutiko Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, šiemet išaiškinęs, jog tik įstatymų leidėjas gali praplėsti įstatyme numatytų draudimų sąrašą.

„Teismai vertina, kad kol nėra formaliai parašyta, nėra laikoma, kad asmuo padarė pažeidimą“, – BNS aiškino L. Matjošaitytė.

Jos teigimu, dabartinė tvarka, numatanti draudimą tik daliai savivaldos valdomų įmonių vadovų, yra dviprasmiška.

„Dviprasmybės išeina – UAB vadovo ar valdybos nario pareigos yra suderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis, o akcinės bendrovės vadovo ar valdybos nario jau nesuderinamos. Klausimas, kodėl tokios privilegijos suteikiamos tik UAB vadovams ar valdybos nariams“, – kalbėjo L. Matjošaitytė. 

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Guoda Burokienė taip pat tvirtina, kad siūloma pataisa yra „svarstytinas reikalas“.

„Čia yra problema, kurią verta svarstyti“, – BNS sakė G. Burokienė, anot kurios, pasitaiko atvejų, kai į tarybas išrinkti savivaldybių UAB vadovai neatsisako savo pareigų įmonėse.

Tuo metu Seimo Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma sako, kad dabar tarybos nariai į savivaldybės valdomas įmones yra deleguojami specialiai, siekiant užtikrinti jų veiklos kontrolę.

„Savivaldybės laikosi įvairios praktikos – vienos skiria, kitos to nedaro“, – BNS aiškino parlamentaras.

L. Matjošaitytės teigimu, įmonių veiklos kontrolę galima užtikrinti ir kitomis priemonėmis.

„Yra stebėtojų tarybos. Galima ir kitaip kontroliuoti. Yra tos kontrolės mechanizmų pakankamai“, – BNS tvirtino VRK vadovė.

J. Razma taip pat suabejoja, ar neketinama nustatyti per daug draudimų norintiems būti tarybos nariais.

„Dėl tokių pataisų reikia konsultuotis su konstitucinės teisės specialistais“, – svarstė J. Razma.

Jei Seimas J. Jaručio pataisai pritartų, draudimas įsigaliotų nuo 2020 metų.