Vilnius – donoras

Pernai sostinės savivaldybė skelbė, kad Vilniuje gyveno apie 62 tūkst. žmonių, savo gyvenamąją vietą deklaravusių kitose savivaldybėse, kurioms jie ir mokėjo gyventojų pajamų mokestį, o dėl to Vilnius 2018 m. prarado 28 mln. eurų. Ir panaši situacija kiekvienais metais kartojasi.

Kaip "Vilniaus dienai" teigė sostinės vicemeras Vytautas Mitalas, Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto didžioji dalis priklauso nuo gyventojų pajamų mokesčio, surenkamo savivaldybėje. Kitaip sakant, visų savivaldybės teikiamų viešųjų paslaugų kokybė bei apimtis labai priklauso nuo to, kiek gyventojų pajamų mokesčio surenkama iš Vilniaus gyventojų.

Kiekvienais metais, tvirtinant šalies biudžetą, Seimas iš naujo nustato gyventojų pajamų mokesčio procentinę dalį, kuri yra paliekama Vilniui nuo bendrai Vilniaus mieste sumokamos gyventojų pajamų mokesčio sumos. Ir ta dalis šiuo metu siekia viso labo šiek tiek daugiau nei 50 proc., kai kiti, mažesni, miestai, miesteliai, regionai gauna po 100 proc. surenkamo gyventojų pajamų mokesčio, Kaunas – per 70 proc., Klaipėda – apie 90 proc.

Kodėl Vilniui paliekama tik vos daugiau nei 50 proc.? V.Mitalo teigimu, politikų argumentai tokie: kadangi vilniečių pragyvenimo lygis didesnis nei likusios Lietuvos, ekonomika yra dinamiškiausia, lyginant su likusia Lietuvos dalimi, Vilnius turi būti miestas-donoras, o tai reiškia, kad savo sukuriamu ekonominiu "pyragu" turi pasidalinti su kitais regionais.

"Tokia tvarka šiek tiek apriboja Vilniaus miesto galimybes plėstis, turėti adekvačią socialinę ir visą kitą infrastruktūrą, – sakė vicemeras. – Iš gyventojų pajamų mokesčio gaunamos pajamos naudojamos miesto plėtrai – tvarkomi keliai, pėsčiųjų takai, tiesiami nauji dviračių takai, atveriami nauji parkai bei skverai. Atnaujinta miesto infrastruktūra naudojasi visi Vilniaus gyventojai ir miesto svečiai. Norint teikti kokybiškas paslaugas, pavyzdžiui, užtikrinti miesto infrastruktūros atnaujinimą, naujų mokyklų ir darželių statybą – šiuo metu Vilniaus mieste juda net 4 naujų mokyklų statybos projektai, – reikalingos didelės lėšos. Juo labiau kad Vilniaus miestas nuolat auga."

Moka vieni, naudojasi visi

Gyvenamosios vietos Vilniuje deklaravimas lemia, ar iš tiesų gyventojo mokamo gyventojų pajamų mokesčio dalis yra priskiriama Vilniaus miesto savivaldybės biudžetui, ar nukeliauja kažkuriai kitai savivaldybei. Todėl savivaldybė ragina tuos žmones, kurie realiai gyvena ir dirba Vilniuje, būtent čia deklaruoti ir savo gyvenamąją vietą. Visiškai nesudėtingai tą galima padaryti internetu arba, jei toks būdas nepriimtinas, – atvykti į seniūniją arba savivaldybę, kurioje, pateikę visus reikiamus dokumentus, galėsite deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Jeigu gyvenate studentų bendrabutyje, tereikia bendrabučio valdytojo sutikimo, jeigu nuomojatės būstą – būsto nuomos sutarties.

575 124 – tiek žmonių yra deklaravę gyvenamąją vietą Vilniaus mieste.

Pasak sostinės vicemero, miesto biudžetas, o kartu ir Vilniuje gyvenantys žmonės nukenčia, jei kažkas gyvena Vilniuje, o gyvenamąją vietą yra deklaravęs kur nors kitame mieste ar rajone. Ir tokių atvejų yra tikrai nemažai. Tai įrodo realūs skaičiai: pavyzdžiui, oficialiai deklaruotų mieste gyventojų skaičius gerokai skiriasi nuo, tarkime, Vilniaus miesto poliklinikose besigydančių žmonių skaičiaus. Pernai gyvenamąją vietą Vilniuje buvo deklaravę 565 tūkst. vilniečių, tačiau poliklinikose prisirašę 627 tūkst. pacientų. Tai vienas rodiklių, kuris parodo, kad Vilniaus miesto viešosiomis paslaugomis naudojasi gerokai daugiau gyventojų, nei yra oficialiai deklaravę čia gyvenamąją vietą. Mat labai abejotina, kad visi jie gyvena kur nors kitur, ir dėl pirminės sveikatos priežiūros paslaugų važiuoja į Vilnių iš kitų miestų ar rajonų.

Sostinė tik plėsis

Pasak V.Mitalo, Vilniaus gyventojų skaičius kasmet didėja, ir numatoma, kad augs ateityje, nes, viena vertus, nacionaliniai skaičiai rodo, kad emigracijos banga yra "apsukama į kitą pusę", žmonės pradeda grįžti – Vilniuje tai jaučiasi dar labiau, nei žiūrint bendrai šalies vidurkį. Antra vertus, yra vidinė migracija – nemažai žmonių iš skirtingų Lietuvos kampelių taip pat pasirenka Vilnių kaip savo gyvenamąją vietą. O kadangi ir pasaulinės tendencijos tokios, kad miestų reikšmė auga ir didėja, gyvenimas miestuose nemažai daliai žmonių tampa priimtinesnis nei gyvenimas kažkur kitur.

Visus šiuos faktorius kartu sudėjus galima prognozuoti, kad Vilnius gyventojų skaičiumi dar turėtų gerokai augti. Natūralu, kad laukia ir su tuo susijusių papildomų iššūkių. Tačiau Vilniaus miestas, vicemero teigimu, jau dabar stengiasi į tai tinkamai reaguoti. Per visus Nepriklausomybės metus Vilniaus mieste atsirado tik viena ar dvi naujos mokyklos, o dabar yra bent keturi naujų mokyklų projektai: kelios jau statomos, dar viena – 1 000 vietų mokykla Pilaitėje – projektuojama. Kalbant apie darželius, numatyta nemaža jų plėtra, tam formuojami žemės sklypai.

Vilniaus biudžeto didžioji dalis priklauso nuo gyventojų pajamų mokesčio, surenkamo savivaldybėje.

"Pavyzdžiui, neseniai gavome gerų žinių, kad Nacionalinė žemės tarnyba vis dėlto leido Perkūnkiemio rajone, kur dėl tam tikrų tamsių Vilniaus istorijos epizodų ir chaotiškos plėtros valstybinių sklypų tiesiog nebuvo likę, inicijuoti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Tai leis Perkūnkiemio rajone ilgainiui taip pat turėti du naujus darželius", – sakė V.Mitalas.

Tad gyventojų skaičiaus Vilniaus mieste didėjimas, jei žmonės deklaruoja gyvenamąją vietą mieste, – teigiamas dalykas, nes pasipildo miesto biudžetas. Tačiau jei jie gyvenamosios vietos mieste nedeklaruoja, miestas susiduria su papildomais iššūkiais.

Iš Vilniaus rajono – į miestą

Negana to, Vilniaus viešosiomis paslaugomis naudojasi ir nemažai Vilniaus rajone gyvenančių bei gyvenamąją vietą ten deklaravusių žmonių. Juo labiau kad, pavyzdžiui, į darželius, jeigu tik lieka laisvų vietų, priimami ir rajone gyvenantys vaikai.

V.Mitalo teigimu, atskirose Vilniaus rajono teritorijose gyvenimas jau vystosi panašiai, tarytum tai būtų Vilniaus dalis – žmonės dirba Vilniaus mieste, kasdien važinėja į ir iš Vilniaus, jie užtikrina savo vaikams švietimo, neformaliojo ugdymo ar sveikatos priežiūros paslaugas Vilniaus mieste.

Vilniaus savivaldybė jau dabar sprendžia rajonų darnaus susisiekimo su miestu klausimus. "Devyniolika Vilniaus viešojo susisiekimo maršrutų jau dabar driekiasi į rajono teritoriją, planuojame turėti jų dar daugiau. Norint užtikrinti Vilniaus rajone gyvenančių žmonių kokybišką gyvenimą, norint paskatinti juos nevažiuoti į Vilniaus miesto centrą automobiliu, o rinktis viešąjį transportą, turime investuoti į viešąjį transportą. Todėl manau, kad ateityje būtų prasminga diskutuoti ir apie tų teritorijų, kurios yra labai susijusios su Vilniaus miestu, prijungimą prie Vilniaus miesto savivaldybės", – teigė vicemeras.

Anot jo, pats principas, kad miestas būtų labiau susijęs su atskiromis šalia esančiomis gyvenvietėmis, yra logiškas. Kitas klausimas – pačių savivaldybių dydis. Vakarų Europos šalyse savivaldybės nėra tokios stambios – jos kaip tik yra smulkesnės nei Vilniaus miesto ar Kauno miesto savivaldybės. Pasakyti labai užtikrintai, kuris modelis būtų priimtiniausias, sudėtinga. O ir savivaldybių teritorijos klausimų pačios savivaldybės spręsti negali – tam reikia nacionalinių teisės aktų keitimo.