Jų teigimu, Vilniaus rajone itin opios švietimo problemos – trūksta darželių, mokyklų, nesudaromos mokymosi valstybine kalba sąlygos. Dėl to, tvirtina tarybos opozicijos nariai, lietuvių šeimos būna priverstos deklaruoti gyvenamąją vietą Vilniaus mieste, tad taip rajonas praranda finansines įplaukas. Kita problema savivaldybėje, sako jie, yra viešųjų finansų valdymo neefektyvumas.

Centro dešinės frakcijos seniūno Gedimino Kazėno teigimu, šios problemos ignoruojamos dėl LLRA-KŠS atstovų, sudarančių daugumą savivaldybės taryboje, vangumo.

„Pastaruoju metu pastebėjome skandalų proveržį Vilniaus rajone. Norime atkreipti dėmesį, kad visa tai vienaip ar kitaip sukasi apie LLRA-KŠS, kuri save įvardija kaip pačią sąžiningiausią, skaidriausią, į jokius korupcinius skandalus neįsivėlusią, krikščioniškomis vertybėmis besivadovaujančią politinę jėgą“, – Eltoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Kazėnas.

Ignoruojamas lietuviškų darželių ir mokyklų poreikis

G. Kazėnui antrino ir kolega, tarybos narys Jonas Vasiliauskas. Jo teigimu, į rajoną atsikrausto vis daugiau lietuvių šeimų, tačiau jų kreipimaisi dėl darželių ir mokyklų poreikio, teigia J. Vasiliauskas, yra ignoruojami. Didžiausias ugdymo lietuvių kalba įstaigų poreikis, anot jo, yra Riešėje, Rastinėnuose, Čekoniškėse.

„Kadangi į Vilniaus rajoną atsikrausto gyventi daug jaunų šeimų, savaime susidaro poreikis, kad vietoje būtų ir darželių, ir mokyklų. Savivaldybė pagal Švietimo įstatymą privalo užtikrinti optimalų tinklą, kur būtų darželiai, mokyklos, bet, deja, kaip rodo mūsų patirtis, tai nėra daroma“, – teigė J. Vasiliauskas, pridūręs, kad besikreipiantieji į savivaldybės tarybą gauna šabloniškus atsakymus, jog tam nėra galimybių.

Kartu jis paaiškino, kad lenkų šeimų vaikai į darželius patenka praktiškai visi, nes eilė sudaroma net į priekį.

„Dažniausiai mišrios (šeimos – ELTA) norėtų patekti į darželį lietuvių kalba, tačiau yra priversti vesti į lenkų kalbos darželį“, – sakė J. Vasiliauskas.

Kitas tarybos opozicijos narys Artūras Želnys kalbėjo, kad problema galėtų būti išsprendžiama paprastai – tiesiog įsteigiant ugdymo įstaigose grupes, kuriose būtų mokoma lietuvių kalba. Pavyzdžiui, Rastinėnuose, sakė A. Želnys, vaikai ugdomi tik lenkų kalba.

Jeigu kas nori pažiūrėti, kaip atrodo diskriminacija, tegul atvyksta gyventi į Vilniaus rajoną.

J. Vasiliauskas papildė jį, pabrėžęs, kad opozicija buvo parengusi 19 konkrečių pasiūlymų, tačiau jie buvo atmesti.

„Pateikėme 19 sprendimų, jie buvo konkretūs, nukreipti į vietas, kur nėra įstaigų, (…) bet praktiškai nė vienas nepasiekė savo tikslo“, – sakė J. Vasiliauskas.

Priversti deklaruotis Vilniaus mieste

Politikai neslėpė apmaudo, kad lietuvių šeimos, norinčios vesti vaikus į lietuviškus darželius ar mokyklas, būna priverstos deklaruoti gyvenamąją vietą Vilniaus mieste. Šios problemos, sako jie, yra tiesioginė diskriminacija tautiniu pagrindu.

„Jeigu norėtų, savivaldybė čia ir dabar galėtų patenkinti apie 500-600 darželių vietų poreikį. Tėvai daro labai paprastai – deklaruoja savo gyvenamąją vietą mieste, tuo pačiu mokindami savo vaikus meluoti, kad gyvena mieste, nors iš tikrųjų gyvena rajone. Deklaravę susitaria dėl vietų Vilniaus miesto savivaldybės darželiuose“, – sakė J. Vasiliauskas.

A. Želnys patikino, kad gyvenamosios vietos deklaravimo problema, taip pat kiti iššūkiai nesprendžiami daugybę metų, o vizija ir veiklos kryptys neformuojamos.

„Tos kryptys būtų paraginti, kad žmonės deklaruotų savo gyvenamąją vietą rajone, o tai reiškia, kad padidintų finansines įplaukas. Vilniaus miestas prašo deklaruotis, jis rūpinasi savo žmonėmis, savo pajamomis“, – sakė A. Želnys.

Prisiminęs pastaruoju metu viešojoje erdvėje eskaluojamą diskriminacijos tautiniu pagrindu temą, G. Kazėnas tvirtino, kad tikrąją diskriminaciją galima pamatyti būtent Vilniaus rajone, kur ignoruojami lietuvių poreikiai.

„Jeigu kas nori pažiūrėti, kaip atrodo diskriminacija, tegul atvyksta gyventi į Vilniaus rajoną“, – kalbėjo G. Kazėnas.

Nuostolius dangsto LLRA-KŠS

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariai, trečiadienį Eltoje surengę spaudos konferenciją, piktinasi, kad rajone neefektyviai valdomi finansai, o esančios problemos, pasak jų, dėl savivaldybės tarybos valdančiųjų LLRA-KŠS politikų veiksmų ir giminystės ryšių daugelį metų yra nesprendžiamos.

A. Želnys pabrėžė, kad nerimą kelia savivaldybės viešųjų finansų valdymo spragos. Kartu jis pateikė ir pavyzdį – savivaldybės įmonę „Nemenčinės komunalininkas“.

Brolis yra brolis, kaip žinote, Vilniaus rajone šeimų klanai yra gyvi.

„Yra du komunalininkai – Nemenčinės ir Nemėžio. „Nemenčinės komunalininkas“ per keletą metų sukaupė 1,86 mln. eurų nuostolio – kasmet kažkur po 400 tūkst. eurų, kaip skelbia jų ataskaitos. Vilniuje – „Vilniaus vandenys“ yra pelningi, šilumos tinklai po kovų taip pat pelningi. Čia „Nemenčinės komunalininkas“ kasmet (nuostolingai. – ELTA) dirba“, – pabrėžė A. Želnys.

Jo teigimu, savivaldybė, matydama, kad prarandama daugiau nei pusė įstatinio kapitalo, nesprendžia problemos priežasčių, tačiau sugalvoja išradingų idėjų.

„1,86 mln. eurų yra daugiau nei pusė viso įstatinio kapitalo. Vilniaus rajono savivaldybė suskumba gelbėti savo firmą – didina įstatinį kapitalą spalio mėnesį 2 mln. eurų, tada prieš rinkimus pasidaro dovanėlę – kompensuoja gyventojams geriamojo vandens kainas. Viskas yra nukreipta į tai, kad būtų gelbėjamas komunalininkas arba įsiteikta gyventojams“, – kalbėjo A. Želnys.

Vis dėlto politikas įvardijo ir galimą nesprendžiamų problemų pateisinimą – „Nemenčinės komunalininko“ direktorius yra parlamentaro Zbignevo Jedinskio brolis Vladislavas Jedinskis.

„Kai po 2012 m. išėjo Zbignevas Jedinskis į Seimą, nuo tų metų įmonei vadovauja brolis Vladislavas Jedinskis ir per tiek metų įmonė 100 proc. priklauso Vilniaus rajono savivaldybei, nebuvo daroma kažko, kad būtų pakeista vadyba, ieškoti būdų, kaip padaryti tokį komunalininką pelningą. Brolis yra brolis, kaip žinote, Vilniaus rajone šeimų klanai yra gyvi“, – apmaudo neslėpė A. Želnys.

Panašios neefektyviai sprendžiamos problemos, pasak jo, yra ir kitur, pavyzdžiui, – Sudervės mokyklos filiale Rastinėnuose, kur didžiuliame pastate, apsilankius Vilniaus rajono savivaldybės tarybos opozicijos nariams, buvo sutikti vos keturi mokiniai ir keturi mokytojai.

ELTA primena, kad Vilniaus rajono tarybą, be merės Marijos Rekst, dar sudaro 31 narys – 12 opozicijos ir 19 daugumos.