Vilniaus senamiestyje – dešimtys kritinės būklės pastatų

  • Teksto dydis:

Ekspertai teigia, jog sostinės senamiestyje yra daugiau nei trys dešimtys pastatų, kurių fasadai – kritinės būklės.

Pasak 700 namų administruojančios bendrovės „Senamiesčio ūkis“ vadovo Kęstučio Vanago, atnaujinimas yra reikalingas daugiau nei pusei šioje miesto dalyje esančių pastatų.

Vilniaus savivaldybei paskelbus programą, teiksiančią paramą senamiesčio namų fasadų tvarkymui, gyventojai subruzdo - į „Senamiesčio ūkį“ dėl remonto jau kreipėsi 18-os namų gyventojai. Būsto savininkai turės sumokėti tik pusę atnaujinimo darbų kainos – likusią dalį padengs miesto savivaldybė.

„Apie poreikį tvarkyti pastatų fasadus mūsų specialistai kalbėjo jau ne vienerius metus, tokį norą išreikšdavo ir kai kurių senamiesčio namų gyventojai. Tačiau, kol nebuvo numatyta savivaldybės parama, senamiesčio daugiabučių fasadų remontu turėjo rūpintis patys butų savininkai. Paskelbus apie finansinę paramą, mes, kaip administratorius, ėmėme siūlyti gyventojams tvarkytis fasadus ir pastebime išties didelį jų susidomėjimą“, - teigia K. Vanagas.

Pasak specialisto, dalis senamiesčio pastatų stovi ant nestabilaus, sluoksniuoto grunto, gynybinės sienos griuvėsių arba šlaitų. Tokie pastatai patiria papildomas vibracijas dėl kai kuriose gatvėse vykstančio gan intensyvaus transporto priemonių eismo. Tuomet, natūralu, ima trūkinėti sienos ir fasadų apdaila. Jeigu trūkimas dinaminis, ima skilinėti ir pastato pamatai. Tokiuose namuose gyventi tampa nesaugu.

Pasitaiko ir tokių situacijų, kai daugiabučių gyventojai, gyvenantys šalia judrių senamiesčio gatvių, transporto sukeliamas vibracijas jaučia netgi savo butuose.

„Yra pavyzdžių, kai pastatas stovi šalia gatvės, kuria vyksta pakankamai intensyvus troleibusų eismas. Jeigu troleibuso laidai yra įgręžti į pastato fasadą, tai yra papildomas veiksnys, kuris dėl transporto priemonių sukeliamų vibracijų gali lemti pastato sienų skilimą. Pasitaiko ir tokių situacijų, kai daugiabučių gyventojai, gyvenantys šalia judrių senamiesčio gatvių, transporto sukeliamas vibracijas jaučia netgi savo butuose“, - pasakoja K. Vanagas.

Eksperto teigimu, sutvarkyti standartinio dviaukščio senamiesčio pastato fasadą gali kainuoti nuo 12 iki 30 tūkst. eurų. Brangiausias – istorinių, lipdiniais puoštų fasadų atnaujinimas. Būtent tokie pastatai drauge su itin prastos būklės namais įvardijami kaip turintys pirmenybę gauti savivaldybės paramą tvarkymo darbams.

Senamiesčio fasadų atnaujinimas – vienas dažniausiai apklausose įvardijamų sostinės gyventojų prašymų. Šią problemą aktualia laiko ne tik namų gyventojai, bet ir miestiečiai, senamiestyje apsilankantys tik darbo klausimais ar leidžiantys laisvalaikį. Specialistai pabrėžia, kad remontas reikalingas ne tik dėl estetinių ir saugumo priežasčių: itin svarbu išsaugoti istorines, kultūrines senamiesčio detales, pastatus puošiančius senovinius lipdinius, nuolat yrančius dėl amžiaus ir gamtinių sąlygų.

Autentikos atnaujinimui keliami didesni reikalavimai

Didžioji dalis senamiesčio pastatų fasadų yra autentiški, todėl jų atnaujinimui keliami žymiai didesni darbų atlikimo reikalavimai, nei atnaujinant standartinio daugiabučio fasadą. Senamiesčio pastatų „veido“ išsaugojimas ir istorinė vertė svarbi paveldo prasme, kadangi Vilniaus miesto senamiestis yra įtrauktas į UNESCO kultūros paveldo apsaugos zoną ir yra kruopščiai saugomas kultūros paveldo bei istorijos specialistų.

„Iki šiol senamiestyje net 98 proc. visų pastatų fasadų būdavo tvarkomi labiau „kosmetiškai“, t.y., atstatant fasadus puošiančius lipdinius, kitas detales. Šiandien situacija po truputį keičiasi: miesto centre apsigyvena vis daugiau jaunų, aktyvių miestiečių, norinčių ir galinčių pasirūpinti ne tik savo nuosavybe – butu, bet ir namo išore. Su tokia namo gyventojų dauguma dėl bendro turto atnaujinimo ir jo išsaugojimo susitarti pavyksta ir lengviau, ir greičiau“, - teigia K. Vanagas.

Pasak „Senamiesčio ūkio“ vadovo, norint atnaujinti pastato išorę pirmiausia turi būti parengtas fasado atnaujinimo projektas ir suderintas su atsakingomis institucijomis bei Kultūros paveldo departamentu. Senamiesčio fasadų lipdiniai privalo būti atstatomi pagal autentiškumą ir griežtai laikantis patvirtinto projekto. Tokie lipdiniai, kaip kolonados, skulptūros, profiliuoti karnizai, terasų ir balkonų baliustrados ir kiti elementai paprastai yra atstatomi juos kuriant rankomis. Fasadų atnaujinimo darbams pradedant naudoti šiuolaikinės technologijas, tokias kaip 3D printeriai, fasadų elementus galima atkurti tiksliau ir daugeliu atvejų pigiau.

Norėdami teikti paraišką savivaldybės paramai gauti, senamiesčio gyventojai turi surengti balsavimą kuriame reikia surinkti daugumos namo gyventojų parašus. Tai įgyvendinti, parengti fasado atnaujinimo projektą ir paraiškos paramai gauti dokumentus bei vykdyti visus organizacinius remonto darbus gyventojams padeda namo administratorius.

Pasak „Senamiesčio ūkio“ vadovo, 2018 metams fasadų atnaujinimo darbai su savivaldybės parama jau yra suplanuoti, tačiau gyventojai gali kreiptis į savo namo administratorių, kuris papasakos plačiau apie paramos sąlygas, įvertins namo fasado techninę būklę ir padės suplanuoti atnaujinimo darbus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių