Vilniečiai – didesni optimistai už likusius lietuvius

"Spinter tyrimų" atlikta apklausa atskleidžia įdomią tendenciją – pasirodo, vilniečiai yra didesni optimistai už likusius lietuvius. Jie ne taip kritiškai žvelgia į dabartį ir deda daugiau vilčių į ateitį. Tad kas nulemia tokį vilniečių požiūrį?

Skiriasi du kartus

Vilniečiai – akivaizdžiai optimistiškesni nei kitų miestų gyventojai. Bent jau taip leidžia manyti tyrimas, sakantis, jog absoliučių optimistų ar linkusių tikėti geresne ateitimi sostinėje yra bent dukart daugiau nei Lietuvoje: šalyje tik 2 proc. lietuvių tiki, jog reikalai tikrai gerės, Vilniuje šis skaičius siekia 4 proc. Sakančių, kad situacija Lietuvoje keisis "labiau į gerąją pusę", šalies mastu yra 29 proc., o Vilniuje – 30 proc. Sostinėje mažiau ir pesimistų. Visoje šalyje net 15 proc. žmonių mano, kad situacija Lietuvoje tikrai krypsta bloga linkme, o Vilniuje tokių yra perpus mažiau – 9 proc. Kas nulemia tokius akivaizdžius svyravimus?

Apklausą atlikusios agentūros "Spinter tyrimai" vadovas Ignas Zokas sako, kad vieno atsakymo čia nėra ir negali būti.

Laimė – ne pinigai

"Iš esmės galima pasakyti, kad yra dvi šio klausimo sudedamosios dalys. Vilniuje apskritai gyvena daugiau aukštesnį išsilavinimą turinčių, geresnes pajamas gaunančių žmonių. Tai daro įtaką. Žmonės Vilniuje gyvena geriau, turi didesnes galimybes. Kitas dalykas – kad Vilnius yra tas miestas, kuriame bene sparčiausiai viskas keičiasi ir vystosi", – svarstė jis.

"Spinter tyrimų" vadovas sako, jog optimizmo ir pesimizmo nederėtų griežtai sieti tik su finansiniais dalykais. Pasak jo, žmonių laimingumą ar nelaimingumą nulemia kelių dalykų suma. "Čia yra požiūrio, gyvenimo lygio ir gyvenimo galimybių klausimas. Manau, sutiksite, kad gyvenimas sostinėje bet kuriuo atveju yra įdomesnis. Tai net nebūtinai susiję su gaunamomis pajamomis. Galime pažvelgti į studentus, kurie tikrai negali pasigirti didelėmis pajamomis. Jie išvis finansiškai gyvena labai ribotai, bet yra vieni didžiausių optimistų. Visiškai nesinori nuvertinti ir kitų miestų gyventojų, bet labai svarbus ir pats emocinis fonas: jeigu nuvažiuosi į mažesnį miestelį, pamatysi, jog ten dažniausiai visai nėra jaunimo ir pati nuotaika – nekokia. Kartais žmogui užtenka ir to, kad jis galėtų išeiti į miestą ir pajausti jo nuotaiką. Tai labiau psichologiniai dalykai, pats socialinis fonas, kuris vyrauja mieste", – kalbėjo I.Zokas.

Svarbi ir nuotaika

Pašnekovas įsitikinęs, kad atsakymus nulemia ir asmeninė atsakiusiojo savijauta. Pavyzdžiui, jeigu jam nesiseka asmeniniame gyvenime, labai gali būti, kad jis kritiškai žvelgs ir į visos šalies būklę.

"Šiuo atveju tikrai galima sutikti. Krizės metais turėjome tokį klausimą: kiek laiko jūs, netekę darbo, dar išgyventumėte su turimomis santaupomis? Žmonės sakydavo, kad savaitę, mėnesį, du. Tačiau kai krizė įsisiūbavo ir žmonės masiškai ėmė netekti darbo, jų nematėme kur nors pakelėse ar mirštančių iš bado. Taigi tai buvo tam tikros išankstinės nuostatos, tam tikras emocinis fonas", – teigė I.Zokas.

„Sprinter tyrimai“ gyventojų apklausą atliko „Vilniausdienos“ užsakymu:

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių