Vilniečiai išrinko naujus vardus dviem Fabijoniškių gatvėms

  • Teksto dydis:

Internetinėje apklausoje dalyvavę sostinės gyventojai nori, kad Fabijoniškėse esančios Salomėjos Nėries ir Liudo Giros gatvės būtų pervadintos Vėtrungių ir Liongino Baliukevičiaus vardais, pirmadienį paskelbė Vilniaus miesto savivaldybė.

Vėtrungių pavadinimas gavo daugiau nei pusę – 54 proc. visų balsų. S. Nėries gatvę dar siūlyta vadinti Kamanių gatve. Šis gatvės vardas sulaukė 35 proc. balsavusiųjų palaikymo, o Fabijono – 11 procentų.

Vėtrungių pavadinimą pasiūliusių gyventojų nuomone, tai vienas iš gražiausių lietuviškų žodžių. Iki šiol Vilniuje Mažosios Lietuvos simbolis – vėtrungė – gatvių varduose nebuvo įamžintas.

Už Liongino Baliukevičiaus gatvę balsavo 57 proc. balsavusiųjų. Už Miško vartų pavadinimą balsavo 27 proc. dalyvavusių balsavime, už Didgirio – 16 procentų.

L. Baliukevičius-Dzūkas buvo vienas ryškiausių Lietuvos rezistencijos kovotojų, Dainavos apygardos vadas, žuvęs už Lietuvos Nepriklausomybę.

„Džiaugiuosi naujais gatvių pavadinimais, o labiausiai tuo, kad juos išrinko patys vilniečiai. (...) Liongino Baliukevičiaus-Dzūko garbei suteiktas pavadinimas dar vienu simboliu įamžina mūsų laisvės kovų istoriją, o Vėtrungių pavadinimas – mūsų nematerialųjį kultūros paveldą,“ – savivaldybės pranešime cituojama Vilniaus miesto tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė.

Apklausa internetu vykdyta birželio 25–liepos 5 dienomis, joje dalyvavo 11 tūkst. žmonių.

Vėtrungių ir L. Baliukevičiaus pavadinimus Istorinės atminties komisija teiks miesto tarybai, jos artimiausias posėdis numatytas rugpjūtį.

Anot savivaldybės, minėtų gatvių pavadinimai keičiami vykdant viešųjų erdvių desovietizaciją. Pašalinti iš viešųjų užrašų L. Giros ir S. Nėries pavardes įpareigoja ir Desovietizacijos komisija, kuri vertina nuo sovietmečio likusius viešuosius užrašus ir simbolius.

L. Gira bei S. Nėris buvo rašytojai, kūrę ir sovietų valdžią šlovinančią poeziją bei prozą. 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatai kartu su kitais atstovais vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.

Vis dėlto dalis literatūrologų ir kitų mokslininkų, gindami S. Nėries įamžinimą, pabrėžia jos kūrybos reikšmę lietuvių literatūrai bei kolektyvinei atminčiai, jos vėlesnę atgailą dėl bendradarbiavimo su sovietų valdžia.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
KODĖL NEPAVADINO PARTIZANO SAVANORIO BUGAILIŠKIO PRŪDO VARDU ?
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių