Statistikos departamento duomenimis, Vilniaus miesto apgyvendinimo įstaigos šių metų pirmąjį pusmetį priėmė 469 899 svečius. 81 proc. visų į Vilniaus apgyvendinimo įstaigas atvykusių svečių buvo užsieniečiai.

Daugiausia svečių sulaukta iš Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos ir Latvijos. Jie sudarė apie 40 proc. visų užsienio turistų. Į dešimtuką šalių, iš kurių į Vilnių atvyko daugiausia svečių, taip pat pateko Ukraina, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Švedija ir Prancūzija.

„Džiugu, kad Vilnių atranda vis daugiau turistų, ypač iš Azijos šalių. Šių turistų srautai muša visus rekordus. Vilnius auga ir plečiasi – šį augimą rodo ir naujų pasaulinio garso viešbučių tinklų plėtra, ir besisteigiantys nauji paslaugų centrai, pasaulinio masto bendrovės. Vilniaus gyventojai – draugiški ir paslaugūs, o miestas – jaukus ir patogus”, – pagrindines Vilniaus sėkmės priežastis vardija miesto meras Remigijus Šimašius.

Iš viso į Vilnių pirmąjį metų pusmetį atvyko beveik 24,000 turistų iš Azijos šalių.

„Kartu su Valstybiniu turizmo departamentu skirsime daugiau dėmesio tokioms tolimesnėms auditorijoms,” – aiškina „Go Vilnius” direktorius Darius Udrys. „Iš Azijos atvykęs svečias palieka nuo 91 iki 115 eurų per dieną. Tai yra daugiau negu bendras turistų išlaidų vidurkis. Šiose rinkose matome potencialą.”

Žvelgiant į Azijos šalis, atvykstančių turistų skaičius labiausiai augo iš Pietų Korėjos, Japonijos ir Kinijos (86, 23 ir 10 proc.).

Vilniaus apgyvendinimo įstaigose vis dažniau apsistoja ir lietuviai. Lietuvos gyventojai sudarė apie penktadalį visų apsistojusių svečių. Iš viso į Vilniaus apgyvendinimo įstaigas buvo atvykę 90 499 lietuviai, t. y. 8,3 proc. daugiau nei pernai metų pirmąjį pusmetį.

Vilniaus viešbučių kambarių užimtumas siekė 62,4 proc. Vidutinis Vilniaus viešbučių lovų užimtumas buvo 46,9 proc.

Šalys, iš kurių 2016 m. sausio – birželio mėnesiais į Vilniaus apgyvendinimo įstaigas atvyko daugiausia svečių:

Baltarusija – 50 882 (1,13 proc. daugiau nei 2015 metų pirmąjį pusmetį);

Lenkija – 40 762 (19,4 proc. daugiau);

Rusija – 36 953 (4,6 proc. mažiau);

Vokietija – 33 767 (3,87 proc. daugiau);

Latvija – 23 551 (21,35 proc. daugiau);

Ukraina – 19 133 (30 proc. daugiau);

Jungtinė Karalystė – 17 984 (5 proc. daugiau);

Norvegija – 14 052 (9,7 proc. mažiau);

Švedija – 12 254 (18,15 proc. daugiau);

Prancūzija – 11 695 (20,38 proc. daugiau).