- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos Asamblėja, susirinkusi į 40-ąją sesiją ir aptarusi dabartinius Baltijos valstybių reikalus ir bendradarbiavimą, bendras priemones COVID-19 pandemijos sukeltos krizės poveikiui švelninti, energetinį saugumą Baltijos valstybėse ir Baltijos valstybių vaidmenį sprendžiant saugumo iššūkius prie Europos Sąjungos išorės sienų, priėmė šios sesijos rezoliuciją ir baigiamąjį dokumentą.
Dėl šių ir kitų sesijos metu aptartų temų Baltijos Asamblėja pateikė pasiūlymus trijų valstybių parlamentams, vyriausybėms ir Baltijos Ministrų Tarybai.
Baltijos Asamblėjos nuomone, būtina stiprinti ir plėsti Baltijos valstybių bendradarbiavimą gynybos srityje, taip pat jų bendradarbiavimą su partneriais Šiaurės ir Beniliukso šalyse. Kartu ji akcentuoja svarbų sąjungininkų karinių pajėgų atgrasymo ir saugumo palaikymo regione vaidmenį, ypač nuolatinių Jungtinių Amerikos Valstijų karinių pajėgų dislokavimo svarbą ir būtinumą.
Priimta rezoliucija Baltijos Asamblėja paragino šalis sudaryti sąlygas NATO Bendros kibernetinės gynybos kompetencijos centro potencialui plėtoti ir pritraukti finansavimą didesnėms kibernetinės gynybos pratyboms Baltijos valstybėse, taip stiprinant regiono kibernetinės gynybos pajėgumus, remti iniciatyvas, kuriomis stiprinamas bendras oro erdvės koridorius nuo Lenkijos iki Estijos ir sprendžiamos karinio mobilumo problemos Suvalkų koridoriuje.
Rezoliucijoje ji taip pat pasiūlė parengti Baltijos valstybių planą, siekiant veiksmingai įgyvendinti pasienio kontrolę krizių metu, intensyvinti Baltijos valstybių tarpvalstybinį bendradarbiavimą sprendžiant problemas dėl padėties Baltarusijoje ir Aliaksandro Lukašenkos režimo vykdomų hibridinių išpuolių prieš Lietuvą, Latviją ir Lenkiją.
Baltijos šalims Asamblėja pasiūlė parengti bendrą ilgalaikį COVID-19 pandemijos sukeltos sveikatos krizės valdymo planą, užtikrinantį veiksmingą planuojamų veiksmų ir priemonių koordinavimą, keitimąsi informacija ir galimo poveikio vertinimą.
Baltijos Asamblėja paragino Baltijos šalių parlamentus ir vyriausybes, taip pat Baltijos Ministrų Tarybą dar kartą patvirtinti Baltijos valstybių įsipareigojimą užkirsti kelią Astravo atominėje elektrinėje pagamintos elektros srautui į regioną.
Dokumente, kaip nurodoma Seimo spaudos biuro pranešime, taip pat pateikti pasiūlymai dėl Baltijos valstybių ekonominio bendradarbiavimo, bendros Baltijos valstybių elektros energijos ir dujų rinkos, naujų partnerysčių švietimo, mokslo ir mokslinių tyrimų srityje, dėl bendradarbiavimo pereinant prie švarios energijos ir plėtojant atsinaujinančiosios energijos projektus ir kt.
Baltijos Asamblėjos 41-ąją sesiją numatoma surengti kitai metais spalio 27–28 dienomis Rygoje. Kitąmet Baltijos Asamblėjai pirmininkaus Latvija. Baltijos Asamblėjos 2022 m. prioritetais paskelbti: greitas Baltijos valstybių atsigavimas ir tvarus augimas; saugiame ir atspariame Baltijos regione gyvenantys socialiai apsaugoti žmonės; tarpusavyje susietos ir inovatyvios Baltijos valstybės.
Baltijos Asamblėja (BA) – prieš tris dešimtmečius (1991 m. lapkričio 8 d.) įkurta Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų tarptautinio bendradarbiavimo organizacija. BA sesija – aukščiausiasis jos organas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Penkiose Vilniaus rajono ambulatorijose grąžinami laboratoriniai tyrimai
Rudaminos, Juodšilių, Kalvelių, Skaidiškių ir Pagirių ambulatorijose gyventojai ir vėl galės atlikti laboratorinius tyrimus, pranešė Vilniaus rajono savivaldybė. ...
-
Sostinės meras: kitais metais Vilniuje bus atnaujintos dešimties gydymo įstaigų registratūros2
Šeškinės poliklinikoje atnaujinus registratūrą, per šiuos metus tokiu pavyzdžiu paseks dar dešimt Vilniaus miesto gydymo įstaigų, sako sostinės meras Valdas Benkunskas. Pasak jo, tokioms investicijoms skirta 10 mln. eurų i&s...
-
Benkunskas: po sprogimo daugiabutyje paskelbta lokali ekstremali situacija
Sostinės meras Valdas Benkunskas teigia, kad po praėjusią savaitę Dzūkų gatvėje esančiame daugiabutyje įvykusio sprogimo, Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė lokalią ekstremalią situaciją. ...
-
Vilniaus moksleiviai kviečiami dalyvauti „Žaliajame mokinių iššūkyje“
2025 m. pradžia Vilniui – ypatinga. Miestas didžiuojasi pelnęs „Europos Žaliosios sostinės 2025“ titulą, kuris kviečia vilniečius ir miesto svečius prisijungti prie tvaraus gyvenimo būdo iniciatyvų bei padėti kurti dar žalesnį, ...
-
Borisovo šaudykla jau turėjo būti nugriauta – kodėl tai neįvyko?4
Statybos inspektoriai trims mėnesiams pratęsė birželį surašytą nurodymą iki gruodžio vidurio nugriauti Trakų rajone Rusijos verslininkui Jurijui Borisovui priklausantį požeminį statinį, kuriame, kaip spėta, įrengta šaudykla, ketvir...
-
Kalėdinis laikotarpis sostinėje baigėsi: magiškos akimirkos ir tarptautinis įvertinimas
Tradicine Trijų Karalių eisena per Vilniaus senamiestį pasibaigė magiškas „Kalėdos sostinėje 2024“ laikotarpis. ...
-
Laisvės gynėjų dienos renginiai sostinėje: bus eismo ribojimų, keisis viešojo transporto judėjimas
Minint 34-ąsias sausio įvykių metines, vienybės simboliais tapusiose Vilniaus vietose vyks tradiciniai minėjimo renginiai. Renginių metu keisis viešojo transporto judėjimas, bus eismo ribojimų. ...
-
Viršuliškėse atsiras naujas skveras
Vilniuje, Viršuliškių mikrorajone, šalia Spaudos rūmų, iki 2026 metų pabaigos planuojama įrengti naują skverą. Darbai kainuos apie 0,8 mln. eurų. ...
-
Vilnius kviečia į nemokamus renginius: prasideda Europos žaliosios sostinės metai
Oficialiai startuoja „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ metai. Sausio 25–26 d. vilniečiams ir miesto svečiams šia proga organizuojamas atidarymo savaitgalis. Jo metu – gausybė nemokamų veiklų Žemės saugojimo ...
-
Vilniuje palaidotas buvęs Lietuvos stačiatikių metropolitas Chrizostomas1
Vilniuje trečiadienį palaidotas Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos metropolitas emeritas Chrizostomas (Jegoras Martiškinas). ...