Jie įveikė simbolinę 9 kilometrų trasą Vilniaus gatvėmis, nusidriekusią nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto.

Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija skelbia, kad dalyvauti bėgime užsiregistravo beveik 2,5 tūkst. bėgikų iš visos Lietuvos, taip pat pavieniai dalyviai iš JAV, Kroatijos, Belgijos, Latvijos, Baltarusijos, Ekvadoro, Jungtinės Karalystės, Vengrijos.

Asociacijos prezidentas Vidmantas Dobrovolskas BNS sakė, kad bėgime taip pat dalyvavo apie 1,2 tūkst. Šaulių sąjungos narių bei 2,6 tūkst. kariškių.

„Džiaugiamės, kad iš po pandeminių metų dalyvių skaičius auga, oras buvo apie minus 11, gal ne visi ryžosi, bet vistiek apie 6,5 tūkst. žmonių susirinko. Tai kitokio pobūdžio renginys, neakcentuojame sportinio rezultato“, – šeštadienį po bėgimo sakė jis.

Visiems finišavusiems dalyviams įteikti atminimo medaliai, atskirai apdovanoti gausiausios organizacijos ir sporto klubai.

Petras Pranckūnas „Gyvybės ir mirties keliu“ šiemet bėgo jau 30 kartą, jis yra daugiausiai kartų šiame bėgime dalyvavęs bėgikas, po 29 kartus tai padarė Juozas Songaila ir Birutė Galinienė, po 28 – Zenonas Balčiauskas, Rytis Vasiliauskas, Juozas Kieras.

1945-aisiais gimusi B. Galinienė buvo vyriausioji bėgikė, o 1938 metais gimęs Rimantas Matusevičius – vyriausias tarp trasą įveikusių vyrų.

Mes prieš 32 metus iškovojome laisvę, o Ukraina dabar bando ją pasiekti, visi yra už tai, kad ji pasiektų pergalę.

Šių metų bėgimas išsiskyrė tuo, kad daug jo dalyvių pastebimai solidarizavosi su Ukraina, kurioje karą pradėjo Rusija. Anot V. Dobrovolsko, buvo jaučiamas palaikymas agresorės užpultai šaliai.

„Mes prieš 32 metus iškovojome laisvę, o Ukraina dabar bando ją pasiekti, visi yra už tai, kad ji pasiektų pergalę“, – sakė V. Dobrovolskas.

Po kelis dalyvius „Gyvybės ir mirties keliu“ tuo pačiu metu ir tą patį atstumą bėgo užsienyje – Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Rumunijoje.

Asociacija bėgimą organizuoja kartu su Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomene.

Bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ vyksta kasmet nuo 1992 metų ir tik 2021-aisiais neįvyko dėl COVID-19 pandemijos apribojimų. Rekordinio dalyvių skaičiaus sulaukta prieš trejus metus, kai į renginį susirinko daugiau nei 8 tūkst. bėgikų.

Bėgimu išreiškiama pagarba bei padėką žmonėms, žuvusiems 1991-ųjų sausio 13-osios naktį ir mirusiems nuo sužalojimų, patirtų sovietiniams kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą.

1991 metų sausio 13-ąją žuvo ar nuo patirtų sužalojimų vėliau mirė Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Stasys Mačiulskas, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus.