„Neįvyko posėdis. (...) Nesusirinko visi atsakovai – konkrečiai nedalyvavo Stepukonis“, – Eltai nurodė teismo atstovė Lina Nemeikaitė.

Jos žiniomis, parengiamasis posėdis nukeliamas į gruodžio mėnesį.

„Baltcap“ fondo įmonių byla pripažinta nevieša ir todėl bus nagrinėjama uždaruose posėdžiuose.

Kaip LRT radijui sakė „Baltcap“ fondo įmonėms atstovaujanti „TGS Baltic“ kontoros advokatė Dovilė Armalytė, ketvirtadienio parengiamojo posėdžio tikslas buvo proceso šalims pateikti savo prašymus, dėl kurių vėliau spręs teismas. Advokatės teigimu, gavusios informaciją ieškovės patikslins ieškinį, keisdama reikalaujamą išieškoti sumą ir į procesą prašydama įtraukti naują ieškovę – fondo valdomą Lenkijos įmonę „EN Efficiency PL“.

„Turime iš visų proceso šalių pareikštus papildomus prašymus, daugiausia dėl papildomų įrodymų ir informacijos išreikalavimo“, – prieš planuotą parengiamąjį posėdį kalbėjo D. Armalytė.

Rugsėjo viduryje ELTA skelbė, kad ikiteisminiame tyrime dėl Š. Stepukonio galimai pasisavintų milijoninių lėšų apklausta didžioji dalis liudytojų, be to, prokurorai kreipėsi į Latviją, Lenkiją, Estiją, Vengriją, Vokietiją dėl papildomų duomenų apie Š. Stepukonio veiklą privačiam fonde ir piniginių lėšų pervedimus.

Juridinių asmenų registro duomenimis, Lietuvoje Š. Stepukonis yra buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ bendrovių „Investicijų uostas“, „Knowledge investment“, „Moelta“, „Nullus“, „Safe community“, „Urban Revitalisation“, „Vėjo sesės 1“, „Venetus capital“, „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ ir „Žvirgždaičių energija“ vadovu.

Tuo metu Lenkijos registre Š. Stepukonis nurodomas kaip buvęs bendrovių „Izim SP“, „Deuteros Izim Edu“, „EN Efficiency PL“, „Protos Izim Edu“ ir „Tritos Izim Edu“ valdybos pirmininkas. Kaip nurodoma „BaltCap“ tinklapyje, „Izim“ yra speciali portfelio įmonė, kurios tikslas – kelti pragyvenimo lygį Lenkijos miestuose atnaujinant viešąją infrastruktūrą.

Prokuratūra: nėra duomenų apie kardomosios priemonės pažeidimus

Vilniaus miesto apylinkės teismui prokuratūros prašymu trims mėnesiams, iki gruodžio 24 d., pratęsus Š. Stepukoniui skirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, buvusio „BaltCap“ partnerio ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Europos deleguotasis prokuroras Darius Karčinskas sako, kad duomenų apie kardomosios priemonės pažeidimą neturima.

„Duomenų apie tai, kad jis pažeistų kardomąją priemonę, nėra“, – Eltai ketvirtadienį teigė D. Karčinskas.

Jis procesiniuose veiksmuose dalyvauja, problemų nėra, gal negavo į paštą dokumentų.

„Jis procesiniuose veiksmuose dalyvauja, problemų nėra, gal negavo į paštą dokumentų“, – apie Š. Stepukonio neatvykimą į parengiamąjį posėdį taip pat sakė prokuroras.

Eltos žiniomis, Vilniaus apygardos teismui nepavyksta įteikti dokumentų, susijusių su civiline byla – Š. Stepukonis nepriima registruotu paštu siunčiamų popierinių dokumentų, jie grįžta atgal į teismą kaip neįteikti. Teismas taip pat siunčia pranešimus Š. Stepukoniui ir elektroniniu paštu.

ELTA primena, kad kovo 22 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino prokuratūros prašymą ir buvusiam „BaltCap Infrastructure Fund“ partneriui Š. Stepukoniui, kuris vasarį buvo sulaikytas Vilniuje, įtarus apie 40 mln. eurų kapitalo fondo lėšų pasisavinimu, leido užsegti apykoję. Tąkart teismas įtariamajam nurodė dėvėti apykoję mažiausiai tris mėnesius.

Kardomąją priemonę – prievolę segėti apykoję – gali paskirti tik teismas, prokuroras pats savarankiškai paskirti ar pratęsti terminą dėl šios kardomosios priemonės taikymo negali. Tai antra pagal griežtumą kardomoji priemonė. Gavęs prašymą dėl šios kardomosios priemonės, teismas paprastai aiškinasi, ar ją paskyrus, bus užtikrintas elektros energijos tiekimas, tinkamas ryšys.

Apykojė yra elektroninis prietaisas, kuris leidžia stebėti įtariamojo buvimo vietą. Prokuroras sako, kad kol kas nėra duomenų, kad Š. Stepukonis pažeidinėtų jam skirtos kardomosios priemonės sąlygas, priešingu atveju būtų kreiptasi į teismą dėl griežtesnės kardomosios priemonės.

Buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Š. Stepukonis vasarį buvo sulaikytas Vilniuje. Dabar Š. Stepukoniui pareikšti oficialūs įtarimai pasisavinus ne mažiau 27 mln. eurų iš fondo įmonių, tuo metu fondo atstovų teigimu, pasisavinta suma gali siekti apie 40 mln. eurų kapitalo fondo lėšų, dalis galėjo būti pralošta kazino.

Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).

Dėl Š. Stepukonio buvo atliekami du ikiteisminiai tyrimai. Pirmajame jis įtariamas dėl maždaug 27 mln. eurų „BaltCap“ fondų lėšų pasisavinimo. Tuo metu kita dalis pinigų galėjo būti prarasta rizikingose investicijose per platformą „Interactive Brokers“.

Antrasis ikiteisminis tyrimas atnaujintas pradėjus pirmąjį. Vilniaus apygardos prokuratūra dar 2022 metais buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą iš bendrovės „Paysera LT“ gavus informacijos apie į Š. Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestus 3,9 mln. eurų. Pasak prokuratūros, tada nustatyta, kad pinigai buvo pervesti vykdant akcijų pardavimo sandorį, tad tyrimas nutrauktas.

Šie ikiteisminiai tyrimai dabar sujungti į vieną.

Vos tik Lietuvos teisėsaugos pareigūnai susisiekė su Š. Stepukoniu, jis nutraukė sutartį su Ukrainos gynybos ministerija, vyras kaip savanoris kovojo kartu su ukrainiečiais prieš Rusijos invaziją. Nenutraukus sutarties, jis nebūtų galėjęs išvykti iš šalies – karo metu iš Ukrainos draudžiama išvykti tam tikro amžiaus vyrams.