Kaip ketvirtadienį pranešė teismas, pritrūkus individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo, teismas panaikino Migracijos departamento sprendimą panaikinti Rusijos piliečiui leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.

Anot teismo, leidimas Rusijos piliečiui buvo panaikintas vadovaujantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymu, kai užsieniečio gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Pasak pranešimo, grėsmė šalies saugumui buvo konstatuota remiantis Valstybės saugumo departamento išvada, „kad pareiškėjas iki 2002 m. dirbo Rusijos Federacijos bausmių vykdymo sistemos įstaigoje Sachaline sustiprinto režimo pataisos kolonijoje „Smirnych“, o tai suponuoja galimą pažeidžiamumą ir iš to kylančią grėsmę.“

Teisėjų kolegija nusprendė, kad priimant tokį sprendimą nebuvo individalizuota Rusijos piliečio situacija, neįrodytas ir konkrečių faktų dėl jo keliamos grėsmės egzistavimas – pavyzdžiui, kad jis yra atlikęs ar atlieka kokius nors veiksmus vykdydamas Rusijos žvalgybos užduotis.

„Taigi hipotetinė grėsmės ateityje tikimybė, kuri nėra paremta praeityje pareiškėjo atliktais neteisėtais veiksmais, teisėjų kolegijos įsitikinimu, galėtų atitikti sąvokos „gali grėsti“, bet ne sąvokos „kelia grėsmę“ turinį, todėl laikytina neatitinkančia nurodyto pagrindo, kuriuo atsakovas grindė savo sprendimą“, – nurodė teismas.

Anot teisėjų kolegijos, sprendime, kuris faktiškai lemia tai, kad asmuo privalės išvykti iš šalies, negali būti apsiribojama vien deklaratyvia fraze, kad nacionalinis valstybės saugumas yra svarbesnis interesas.

Pasak teismo, turi būti detaliai atskleidžiamas individualus vertinimas, kodėl būtent institucijos parinkta priemonė laikytina proporcinga konkrečiu atveju.

Taip pat nurodoma, kad nagrinėjamu atveju sprendime buvo nurodytos Rusijos piliečiui anksčiau išduotų leidimų gyventi datos, sutuoktinės duomenys ir darbo Lietuvoje faktas, taip pat deklaratyviai konstatuota, kad šios aplinkybės negali būti svarbiau nei Lietuvos saugumas.

„Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, net tais atvejais, kai asmuo teismo nuosprendžiu yra pripažintas padaręs nusikaltimą, jo išsiuntimas negali būti automatinis, o turi būti tinkamai įvertinama individuali asmens situacija ir siekiama interesų balanso. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų padaręs nors kokį nusižengimą, todėl jo situacijos vertinimas turi būti itin atidus“, – rašoma teismo pranešime.

Teismas taip pat nurodė, kad sprendime nėra pasisakyta dėl Rusijos piliečio nurodomų jo turimų kitų socialinių (privataus) gyvenimo aspektų: fakto, kad asmuo gimė ir užaugo Lietuvoje, jo dabartinio amžiaus ir sveikatos būklės, jo motinos sveikatos būklės ir nuolatinės priežiūros būtinybės, pareiškėjo ryšių su kitais jo artimais giminaičiais (vaikais, seserimis), kurie turi leidimus (ar kitą pagrindą) gyventi Lietuvoje.

Taip pat neaptartas sunkumų, kurių patirtų sutuoktinis ar pareiškėjo šeimos nariai, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, rimtumas, nevertintas socialinių, kultūrinių ir šeiminių ryšių stiprumas su priimančia šalimi ir šalimi, į kurią jis turėtų išvykti.

„(...) atkreipiant dėmesį į tai, kad posėdyje pareiškėjas labai gerai suprato teismo ir kitų proceso dalyvių vartojamą lietuvių kalbą; kad leidimas nuolat gyventi Lietuvoje buvo išduotas todėl, kad jis turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka“, – nurodė teismas.

Šis sprendimas apeliacine tvarka yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.