Tuo metu Seimo opozicinių socialdemokratų atstovai ragina A. Monkevičių persvarstyti priimtus sprendimus.

„Vertindamas T. Daukanto kompetenciją, ilgametę darbo patirtį ministerijoje, pasiūliau jam atsisakyti kanclerio pareigų ir ateiti vadovauti departamentui. Tikiu, kad taip bus užtikrintas sėkmingas ministerijos padalinių veiklos tęstinumas“, – BNS pateiktame komentare sakė A. Monkevičius.

Jis teigė, kad departamentas, kuriam vadovauja T. Daukantas, veiklą pradėjo spalio 1 dieną, o rugsėjo 18-ąją jis pasirašė tą nustatantį įsakymą.

A. Monkevičiaus sakė pasiūlęs T. Daukantui užimti šio departamento vadovo pareigas po spalio 1 dienos, o konkurso neskelbė, nes rėmėsi Valstybės tarnybos įstatymo nuostata, tačiau tiksliai, kodėl neieškojo vadovo, ministras neatsakė.

Vertindamas T. Daukanto kompetenciją, ilgametę darbo patirtį ministerijoje, pasiūliau jam atsisakyti kanclerio pareigų ir ateiti vadovauti departamentui.

„Sprendimas priimtas remiantis Valstybės tarnybos įstatymo nuostata, numatančia, kad laisvos pareigos įstaigos viduje gali būti siūlomos užimti tos pačios įstaigos darbuotojui, atitinkančiam kvalifikacinius reikalavimus. Tokiu atveju konkursas neskelbiamas“, – teigė švietimo ministras.

Teisės ir administravimo departamentui T. Daukantas vadovauja nuo lapkričio 24 dienos, tad nuo departamento veiklos pradžios iki jo paskyrimo praėjo beveik du mėnesiai.

T. Daukantas BNS teigė negalintis pasakyti, kodėl konkursas į departamento vadovo pareigas nebuvo paskelbtas.

Švietimo ministras sako, kad struktūriniai pakeitimai ministerijoje atlikti jo sprendimu.

„Pertvarkius ministerijos struktūrą, keli padaliniai buvo sujungti, kiti minėti apjungti į vieną departamentą. Buvo ir kitų ministerijos struktūros korekcijų. Visi struktūriniai pertvarkymai atliekami ministro sprendimu, tvirtinami ministro įsakymu“, – sakė A. Monkevičius.

Seimo opozicija ragina persvarstyti sprendimą

Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas sako, kad sprendimas dėl T. Daukanto įdarbinimo menkina valstybės tarnybą, todėl ragina ministerijos vadovybę tai „kuo greičiau“ persvarstyti.

„Nueinanti valdžia į valstybės tarnybą „kaišioja“ savo žmones, lig šiol užimančius politinio pasitikėjimo pareigas. Iš to, kas skelbiama, akivaizdu, kad ministerijoje specialiai šiam žmogui buvo sukurta vieta: ministerija net negali pasakyti, kada tas naujas departamentas sukurtas“, – teigia J. Sabatauskas.

„Visa tai diskredituoja valstybės tarnybą, kur dirba daug sąžiningų profesionalų, pasitikėjimą užsitarnavusių dėl savo kompetencijos. Ministerijos vadovybė turėtų kuo greičiau peržiūrėti savo sprendimą“, – sako jis.

J. Sabatauskas taip pat teigia „negerą nueinančios valdžios praktiką“, kai įdarbinami savi žmonės, matantis ir kitose ministerijose.

„Štai susisiekimo ministras ūmai paskyrė naują „Lietuvos geležinkelių“ valdybą. Toks ir panašus kadenciją baigusios valdžios elgesys tik mažina pasitikėjimą valstybe, nors „valstiečiai“ skelbia priešingai. Tai, kas ir kaip yra daroma – didžiulė nepagarba žmonėms, valstybei“, – sako socialdemokratas.

Švietimo ministerija aiškina, kad Valstybės tarnybos įstatymas numato galimybę politinio pasitikėjimo tarnautojui atkurti turėtą valstybės karjeros tarnautojo statusą ir užimti pareigas valstybės tarnyboje.

T. Daukantas kancleriu dirbo nuo 2016 metų ir šiuo metu laikinai atlieka šias funkcijas, kol paskirtoji švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė paskirs naują kanclerį. Ministerijų kancleriai yra politinio pasitikėjimo tarnautojai.

Prieš tapdamas kancleriu T. Daukantas buvo valstybės karjeros tarnautojas ir 2003-2015 metais vadovavo ministerijos Teisės skyriui – dabartiniam Teisės ir administravimo departamento padaliniui.