Teismo pirmininkas Dainius Žalimas BNS sakė, kad Seimo narių grupė neįrodė, jog P. Gražuliui neliečiamybė panaikinta dėl politinio persekiojimo.

„Pareiškėja neįrodo, kad ponas Gražulis buvo persekiojamas dėl politinių motyvų. Vien tai, kad sutikimas patraukti baudžiamojon atsakomybėn buvo sprendžiamas antrą kartą, pats savaime nereiškia jokio politinio persekiojimo“, – teigė D. Žalimas.

„Netgi atvirkščiai. Abi komisijos – buvusios kadencijos ir dabar – jos nekonstatavo jokio politinio persekiojimo, tai tiesiog kito Seimo politinė valia“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, Teismas neturi duomenų, kad naikinant P. Gražulio neliečiamybę, buvo pažeistas tinkamas procesas.

„Ten buvo ginčijamasi dėl posėdžio formos, ar nebuvo Seimo statuto pažeidimo, čia vėlgi – ne bet koks statuto pažeidimas priimant teisės aktą lemia, kad tas teisės aktas yra antikonstitucinis, jis turi būti esminis“, – teigė D. Žalimas.

„Šiuo atveju, esminis reiškia, kad turi būti įrodyta, jog buvo pažeistas tinkamas procesas. O tinkamas procesas (...) KT neturi duomenų, kad jis buvo pažeistas, nes tinkamo proceso pagrindinis reikalavimas – kad asmuo turi teisę būti išklausytas. Ponas Gražulis tikrai buvo išklausytas“, – sakė jis.

„Jeigu ir buvo statuto pažeidimų, tai pareiškėja nepagrindė, kad jie buvo tiek esminiai, kad būtų sutrukdę tinkamą procesą“, – pridūrė Teismo pirmininkas.

Į Konstitucinį Teismą gruodžio pabaigoje dėl P. Gražulio neliečiamybės panaikinimo kreipėsi 35 Seimo nariai, daugiausia „valstiečiai“, „darbiečiai“, Mišrios Seimo narių grupės atstovai ir liberalas Raimundas Lopata.

Seimas gruodžio viduryje panaikino Seimo narių Mišrios grupės atstovo P. Gražulio teisinę neliečiamybę. Už tai balsavo 97 Seimo nariai, prieš buvo šeši, susilaikė – 26.

Sausio viduryje Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) jam pareiškė įtarimus dėl piktnaudžiavimo.

Anot STT, ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad P. Gražulis nuo 2015 metų gegužės iki 2017 metų vasario iš įmonės „Judex“ siekė gauti ir gaudavo turtinę naudą, neteisėtai veikdamas šios bendrovės interesais ir siekdamas, kad bendrovei dėl nustatytų pažeidimų nebūtų uždrausta eksportuoti produkciją į užsienį.

Anksčiau pranešta, kad P. Gražulis padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, kai Rusijos pareigūnai 2015 metais šios įmonės produkcijoje rado listerijos bakterijų.

Prokurorai teigė, kad padėdamas įmonei „Judex“ politikas ne kartą skambino Lietuvos ir Rusijos pareigūnams, dėl „Judex“ problemų buvo nuvykęs į Rusijos Karaliaučiaus sritį, kad paveiktų Rusijos pareigūnus, ragino verslininkus duoti kyšius, prašė pažeisti galiojančias tvarkas, o iš „Judex“ už tai gavo turtinės naudos.

Pasak tarnybos, Kauno apylinkės teismas pernai gegužę atleido nuo baudžiamosios atsakomybės tuometinį bendrovės vadovą Rimantą Kičą, jam pripažinus savo kaltę.

Seimas anksčiau du kartus nedavė sutikimo traukti P. Gražulio atsakomybėn dėl jo veiksmų per seksualinių mažumų eitynes, taip pat dėl piketo prie prokuroro namų, vieną kartą – šioje „Judex“ byloje.

Pats P. Gražulis kaltinimus neigia ir tvirtina, kad ši byla yra politinis susidorojimas.

Prokurorai dar 2016 metais siekė P. Gražulį apklausti kaip specialųjį liudytoją, bet jis atsisakė duoti parodymus.

Ikiteisminį tyrimą byloje atlieka STT Centrinės tyrimų valdybos pareigūnai, tyrimą kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad už piktnaudžiavimą asmuo gali būti baudžiamas bauda ar laisvės atėmimu iki septynerių metų.