Pritrūksta įgūdžių

Pandemija, atskleidusi daug netikėtumų apie mūsų visuomenę, parodė, kad jaunajai kartai taip pat trūksta kartais ir visiškai elementarių skaitmeninio raštingumo žinių, pavyzdžiui, kaip pasirašyti dokumentą nuotoliniu būdu.

Praėjusiais metais paskelbti "Eurostat" duomenys atskleidė, kad Lietuvos jaunimas (16–24 metų) ES pirmauja pagal turimus bazinius ir aukštesnio lygio skaitmeninius gebėjimus – 93 proc. šalies jaunuolių turi puikius minėtus įgūdžius. Antrą vietą sąraše dalijamės su Estija ir Nyderlandais, o nusileidžiame tik Kroatijai. Atrodo, kad jaunajai kartais nebėra, ko mokytis, tačiau realybė yra kitokia – visos spragos atsiskleidžia tuomet, kai kalbama apie profesionalius įgūdžius.

"Jaunoji karta, žmonės iki 30-ties, turi puikius įgūdžius laisvalaikiui, pavyzdžiui, geba naudotis socialiniais tinklais ir pan. Tačiau viskas apsiverčia aukštyn kojomis, kai kalbame apie profesionalius skaitmeninius įgūdžius, kurie yra būtini darbo rinkoje ar kitiems dalykiniams reikalams. Tokiais atvejais pamatome, kad ir jauniems žmonėms gali pritrūkti skaitmeninių įgūdžių", – sako asociacijos "Langas į ateitį" veiklų vadovė Jurgita Vasilavičiūtė-Garunkštienė.

Eglei Jankauskienei – tik 27-eri, tačiau nepaisydama stereotipo, kad jauni žmonės puikiai išmano, kaip naudotis išmaniosiomis technologijomis ir internetu, ji pati išbandė nuotolinius projekto "Prisijungusi Lietuva" organizuojamus skaitmeninio raštingumo mokymus ir tai rekomenduotų padaryti visiems bendraamžiams.

Atrodo, socialiniais tinklais moka naudotis, bet viešojo administravimo informacinėmis sistemomis, kur labai aiškiai aprašyta, kaip sistema naudotis, nepavyksta.

Bendrauja su bendraamžiais

Darbe E.Jankauskienei tenka bendrauti su jaunais žmonėmis. Pašnekovė sako pastebėjusi, kad jiems dokumentų pasirašymas elektroniniu parašu kartais būna rimtas iššūkis.

"Atrodo, socialiniais tinklais moka naudotis, bet viešojo administravimo informacinėmis sistemomis, kur labai aiškiai aprašyta, kaip sistema naudotis, nepavyksta. Kartais tai gali būti ir teksto suvokimo problemos, nes dažnas nenori skirti laiko įsigilinti, o tik paviršutiniškai prabėga. Kas keisčiausia, ypač sunku šia sistema naudotis 18–22 metų žmonėms, nors jie užaugo su informacinėmis technologijomis", – pastebėjimais dalijasi ji.

Apie nemokamus skaitmeninio raštingumo mokymus moteris sužinojo iš vietinės bibliotekininkės. Nuo praėjusių metų lapkričio jai teko išklausyti kursus trimis skirtingomis temomis.

"Rinkausi iš programų, kurios man aktualios tiek darbe, tiek kasdienybėje. Man naudingiausi buvo mokymai apie "Google" paskyrą ir jos turimas funkcijas. Ši paskyra labai naudinga, kai reikia persiųsti didelės apimties failus, nuotraukas, ko neįmanoma padaryti paprastu e. paštu. Taip pat buvo proga prisiminti debesų talpyklas. Vertinga buvo išmokti ir tai, kaip nustatyti automatinį laiškų išsiuntimą e. paštu. Dar gilinau žinias, kaip efektyviai naudotis "Excel" skaičiuokle. Tai aktualu kasmet darbe ruošiant ataskaitas, be šitos priemonės sunku išsiversti", – vardija ji.

Nuolat reikia mokytis

Pasak E.Jankauskienės, pasimokyti apie šiuolaikines technologijas ir internetą vertinga ne tik vyresniems žmonėms, tačiau ir dar neturintiems 30-ies.

"Pavyzdžiui, aš turiu ir socialinės pedagogikos bakalaurą, ir viešojo administravimo magistrą, tačiau neabejoju, kad žinias reikia nuolat gilinti ir stengtis nepamiršti seniau įgytų įgūdžių – todėl ir reikia mokytis visą gyvenimą. Jeigu nori tobulėti, neturi būti dėl to gėda. Juk visų mūsų žinių lygis yra skirtingas", – įsitikinusi pašnekovė.

Ji priduria, kad su skaitmeninių įgūdžių stygiumi labiausiai susidūrė vos įstojusi į universitetą – studijuojant bakalaurą jai teko mokytis daugybės "Excel" ir "Word" programų funkcijų, su kuriomis mokykloje nebuvo supažindinta, vėliau žinias moteris gilino magistro studijose. E.Jankauskienė sako greitai išeisianti į motinystės atostogas, bet žada nesustoti mokytis net ir augindama vaiką.