„Atkreipiu dėmesį į naująjį prezidentūros draugą ir vieną iš Šeimų sąjūdžio lyderių Antaną Kandrotą – Celofaną, kuris neseniai davė interviu Baltarusijos televizijai, pasakodamas, kokia bloga yra Europos Sąjunga. Nuotrauka šviežia ir tikrai įdomi. Joje užfiksuotas Celofanas, kuris „Viada“ degalinėje Vilniuje sėda prie prabangaus „Jaguar“ automobilio vairo“, – rašo A. Tapinas.

„Dar įdomesni raudoni automobilio numeriai, – tęsė žurnalistas. – Juos patikrinę specialistai man beveik 100 proc. garantavo, kad tai yra draugiškosios Baltarusijos diplomatiniai numeriai ir jiems priklausantis automobilis. Dar įdomiau, kad diplomatinio automobilio bet kas vairuoti negali, tam reikalingas specialus leidimas, kurį, matyt, Celofanui yra suteikusi Baltarusijos ambasada. Jei neklystu, tokiu atveju automobilio vidus yra traktuojamas kaip Baltarusijos teritorija ir mūsų pareigūnai turi ribotas galimybes kažką padaryti“.

Jei neklystu, tokiu atveju automobilio vidus yra traktuojamas kaip Baltarusijos teritorija ir mūsų pareigūnai turi ribotas galimybes kažką padaryti.

A. Tapinas neatmeta, kad yra ir dar vienas paaiškinimas. „Nebent yra tolimas variantas, kad diplomatiniai numeriai nebegalioja ir automobilį Celofanas vairuoja nelegaliai, kaip buvo nutikę prieš kelerius metus Medininkų poste sulaikytam baltarusiškų cigarečių kontrabandininkui, kuris bandė vaizduoti diplomatą. Valstybės saugumo departamentas (VSD), gal pasidomėkit kokią laisvą minutę turėdami“, – siūlė aktyvistas.

Po šiuo postu pasipylė komentarai. „Siūlyčiau parašyti laišką VSD, bet patys žinom, kaip su tais laiškais...“ – rašė vertėjas, humoristas, televizijos laidų vedėjas Paulius Ambrazevičius.

„Pasirodo, antivalstybininkas, teistas ir naujai teisiamas čiuvakas yra ne tik mūsų prezidento družbanas, bet ir baltarusių „prezidento“? Kas nors pažadinkite mane iš šito sapno“, – reagavo kitas internautas.

A.Kandrotas portalui tv3.lt patvirtino, kad automobilio numeriai diplomatiniai, tačiau paneigė, kad „Jaguar“ yra Baltarusijos. „Numeriai diplomatiniai, daugiau informacijos apie tai neteiksime“, – kalbėjo jis tv3.lt. Paprašytas paaiškinti, A.Kandrotas teigė neprivalantis nieko aiškinti, o paklaustas, kieno šis automobilis, teigė, kad tai konfidenciali informacija.

Baltarusijos ambasada Vilniuje/Baltarusijos ambasados Lietuvoje nuotr.

Dėl komentarų kreipėmės į Lietuvos Prezidentūrą ir į VSD.

„Jus dominančiais klausimais negalime pateikti jokių komentarų. Valstybės saugumo departamentas yra žvalgybos institucija, kuri pagal Žvalgybos įstatymą renka, analizuoja ir vertina informaciją apie visus galimus rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui. Žvalgybos informacija teikiama sprendimų priėmėjams pagal Valstybės gynimo tarybos patvirtintus žvalgybos informacijos poreikius ir prioritetus. Žiniasklaidai ir visuomenei ši informacija neteikiama“, – portalui kauno.diena.lt raštu atsakė VSD Strateginės komunikacijos skyrius.

Gavę Prezidentūros komentarą, juo papildysime tekstą.

Teistas ir teisiamas

Kaunietis A. Kandrotas už finansinius nusikaltimus jau yra teistas ir šiuo metu vėl teisiamas. Kauno apygardos teisme šiuo metu nagrinėjamos trys su juo susijusios bylos.

„Kauno diena“ rašė apie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pradėtus ikiteisminius tyrimus [4], kuriuose šešėlinė prekyba naftos produktais vykdyta, panašu, prisidengiant ties bankroto riba balansuojančiomis įmonėmis.

Daugiau nei 5 tūkst. tonų dyzelino ir daugiau nei 700 tūkst. eurų nesumokėtų mokesčių valstybei – tokia įtariama A.Kandroto nusikalstamos schemos kaina minima bent jau vienoje byloje. Teistas ir bausmę Pravieniškių pataisos namuose-kolonijoje atlikęs A.Kandrotas į nusikalstamą veiką, manoma, įtraukė ir daugiau asmenų.

Antanas Kandrotas/Vilmanto Raupelio, Evaldo Šemioto nuotr.

Panašių aferų modelis tyrėjams gana gerai žinomas. Degalai perkami, tarkime, Vokietijoje su nuliniu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifu. Deklaruojama, kad parduoti degalai buvo, tarkime, Rumunijoje. Tačiau tiriant tokio tipo aferas tampa aišku, kad jokių rumunų nėra, kad greičiausiai degalai buvo parduodami Lietuvoje. Šešėlinio versliuko uždarbis – valstybei nesumokėti mokesčiai, kadangi tai sudaro kone pusę degalų kainos, tai ir dalytis, akivaizdu, yra ką, mat įsigytų degalų kiekiai skaičiuojami dažniausiai tonomis.

„Jei susimokėtų mokesčius, jiems nieko neliktų, o jie parduoda kažkam nemokėdami mokesčių. Tas kažkas parduoda jau su priskaičiuotais mokesčiais ir atsiskaito su jais. Kadangi pagrindinę kainą ir sudaro PVM bei akcizas. Tie pinigai nemaži, dalytis turbūt yra ką“, – apie nusikalstamą modelį ir iš to uždirbamus pinigus „Kauno dienai“ yra sakęs prokuroras O.Vasiliauskas.

Apkaltinamasis nuosprendis

Dėl Seimo mandato kovosiančiam kauniečiui teko ragauti ir laisvės atėmimo įstaigos duonos. Apklausų metu A.Kandrotas tyrėjams yra prisipažinęs, kad 2014 m. pradžioje, jam atliekant bausmę pataisos namuose, pasiekė informacija, jog yra parduodama įmonė „Stelažai LT“. Kalint Pravieniškėse, gali būti, ir kilo idėja minimą įmonę panaudoti galimai nusikalstamam šešėliniam degalų verslui.

Šiuo metu ši įmonė likviduota kaip bankrutavusi. A.Kandrotas skelbiasi esantis bendrovės „Skaivarė“ direktorius. Oficialiai bendrovėje dirba tik vienas žmogus.

Pernai A.Kandrotą pasiekė nemaloni žinia iš Aukščiausiojo Teismo. Į pastarąjį su kasaciniu skundu A.Kandrotas kreipėsi dėl Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo dėl rengimosi padaryti nusikaltimą ir sukčiavimo buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme metams, kurios vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams, taip pat skirta 60 valandų nemokamai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose, bei beveik 800 eurų bauda.

Trumpa nusikaltimo fabula: A.Kandrotas su kitais asmenimis rengėsi apgaule įsigyti didelės vertės svetimą turtą – lengvatinį beveik 25 tūkst. eurų kreditą iš verslumo skatinimo fondo, valdomo bendrovės „Investicijų ir verslo garantas“, skirtą naujam verslui, ir jį užvaldyti. Tačiau nusikaltimo nebaigė.

A.Kandrotas teisme savo kaltę neigė. Alytaus teismo nuosprendį apeliacine tvarka skundė Kauno apygardos teismui, tačiau Kauno teismas iš esmės paliko galioti Alytaus teismo sprendimą. Tada su kasaciniu skundu A.Kandrotas kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą, tačiau pernai teismas atmetė A.Kandroto kasacinį skundą, tad liko galioti pirmos instancijos – Alytaus teismo – apkaltinamasis nuosprendis.