Neeilinis sezonas

Birželį surengtame Kauno miesto lengvosios atletikos čempionate A.Glebauskas iššoko į aukštį 230 cm ir 2 cm pagerino asmeninį rekordą.

Šiuo metu šis rezultatas – tarp 25 geriausių pasaulyje šį sezoną. Rungties lyderiai – po 237 cm aukštį įveikę rusas Ilja Ivaniukas ir baltarusis Maksimas Nedosekovas.

Per Lietuvos lengvosios atletikos istoriją aukščiau už A.Glebauską yra iššokę Rolandas Verkys (234 cm) ir Raivydas Stanys (231 cm).

Kelialapį į Tokijo olimpiadą Kauno sporto mokyklos "Startas" atstovas gavo už pasaulio reitingo taškus, nes kvalifikacinio normatyvo (233 cm) įvykdyti nepavyko.

Tarp lietuvio varžovų žaidynėse bus 2019-ųjų pasaulio čempionas, 2016-ųjų Rio de Žaneiro olimpiados vicečempionas katarietis Mutazas Essa Barshimas, Vokietijai atstovaujantis lenkų kilmės 2018 m. Europos čempionas Mateuszas Przybylko, 2019 m. Europos uždarų patalpų čempionato laimėtojas italas Gianmarco Tamberi.

Karjera: šiemet A.Glebauskas penktą kartą tapo Lietuvos čempionu. "Twitter" nuotr.

Naujieną pranešė trenerė

Esu išbandęs visas lengvosios atletikos disciplinas, išskyrus disko metimą ir šuolius su kartimi.

"Neoficialiai žinojau, kad vyksiu į Tokiją, bet laukiau oficialaus patvirtinimo. Birželio 30-ąją, važiuojant į Palangą, man paskambino trenerė Audra Gavelytė ir pranešė džiugią naujieną. Buvau labai laimingas, – sakė A.Glebauskas. – Jei ne pandemija, į olimpiadą būčiau patekęs tikriausiai lengviau, bet tai – tik spėlionės. Normatyvo neakcentavau, nes jis labai aukštas. Nemanau, kad nesu pajėgus iššokti 233 cm, tiesiog, norint įveikti tokį aukštį, reikia nuolatos varžybose iššokti bent 230 cm. Daugiau nei 233 cm – nebeužtenka vien treniruočių."

Lengvąja atletika Adrijus susidomėjo mokydamasis Šėtos gimnazijoje. Pagrindų išmokė pirmasis treneris Vladas Kiaulakis.

"Ko gero esu išbandęs visas lengvosios atletikos disciplinas, išskyrus disko metimą ir šuolius su kartimi, – kalbėjo olimpietis. – Tai, kad šuoliai į aukštį – arčiausiai širdies, įsitikinau iškovojęs teisę dalyvauti 2013-ųjų Europos jaunimo čempionate."

Mintyse – būsimos žaidynės

Sportininkas pripažino, kad sunkiausi išbandymai buvo traumos.

"Jų buvo ir sunkesnių, ir lengvesnių. Buvę sudėtingesni sužeidimai iki šiol neduoda ramybės, bet tai turbūt – neatsiejama profesionalaus sporto dalis", – svarstė A.Glebauskas.

Pasak lengvaatlečio, toliau sportuoti labiausiai motyvuoja noras įsitikinti, kokį aukščiausią rezultatą jis gali pasiekti.

"Nenoriu, kad, baigęs sportinę karjerą, gailėčiausi, jog kažko nepadariau, nors galbūt galėjau", – pabrėžė Adrijus.

A.Gavelytės ir Algirdo Baranausko treniruojamo Lietuvos čempiono siekiai – pagerinti nuo 1991-ųjų R.Verkiui priklausantį nacionalinį rekordą (234 cm) ir startuoti ne vien 2024-ųjų, bet ir 2028-ųjų olimpinėse žaidynėse.