Antrąjį 2021 metų ketvirtį LBA priklausantys finansų bei kredito rinkos dalyviai fiksavo 645 sukčiavimo incidentus elektroninėje erdvėje, nuostoliai siekia 2 mln. eurų (palyginimui – pirmąjį šių metų ketvirtį jie sudarė 2,9 mln. eurų). Iš viso pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos finansų ir kredito įstaigos registravo 1117 tokių atvejų – panašiai, kiek pernai įvyko per metus. Pusmečio nuostoliai jau pranoko per 2020-uosius padarytą žalą: šiemet, pasibaigus birželiui, jie pasiekė 5 mln. eurų, kai pernai per visus metus dėl sukčių prarasta 4,8 mln. eurų.

Kurį laiką liūdnoje nuostolių statistikoje pagal daromus nuostolius pirmavęs investicinis sukčiavimas ir susirašinėjimo elektroniniu paštu perėmimas pasitraukė į antrą planą – kartu sudėjus, jų padaryta žala per ketvirtį, LBA duomenimis, sumažėjo perpus iki 1 mln. eurų, atvejų skaičius, kaip ir ankstesnį ketvirtį, neperkopė 200.

Tačiau labai išaugo telefoninio sukčiavimo atvejų skaičius – per antrąjį šių metų ketvirtį šitaip netekta 316 tūkst. eurų, kai metų pradžioje nuostoliai siekė vos 770 eurų. Be to, sukčiai ir toliau aktyviai pasitelkia suklastotas SMS žinutes ir elektroninius laiškus – jų per ketvirtį padaugėjo keliskart, tiesa, laikotarpio nuostoliai tebesvyruoja apie 60 tūkst. eurų.

Pavasario ir vasaros sezonu piktavaliams sunkiau sekasi suklaidinti gyventojus. Be to, tiek finansų įstaigos, tiek valstybės institucijos skiria daug dėmesio vartotojų informavimui apie sukčių keliamas grėsmes.

„Pavasario ir vasaros sezonu piktavaliams sunkiau sekasi suklaidinti gyventojus. Be to, tiek finansų įstaigos, tiek valstybės institucijos skiria daug dėmesio vartotojų informavimui apie sukčių keliamas grėsmes. Tad nusikaltėliai nuolat ieško naujų sprendimų ir veikia itin intensyviai: pastaruoju metu bemaž kasdien tenka sulaukti pranešimų apie rusų kalba kalbančių asmenų skambučius gyventojams, prisistatant Lietuvoje veikiančių bankų atstovais ir informuojant apie neva įtartinas operacijas sąskaitoje. Primename, kad bankai niekuomet neprašo diktuoti telefonu savo prisijungimo duomenų, nesiunčia prisijungimo nuorodų laiškais ar žinutėmis. Svarbiausia – išlikti kritiškiems, net jei pašnekovas mėgina paveikti emociškai“, – akcentuoja LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Jeigu įtariate, kad tapote sukčių auka, nedelsdami praneškite apie tai savo bankui ir kreipkitės į policiją trumpuoju numeriu 112, pataria LBA ir perspėja saugiai elgtis su savo pinigais – nesidalinti asmeniniais prisijungimo duomenimis su kitais asmenimis, nespausti nuorodų, atsiųstų laišku arba SMS žinute ir nebijoti numesti ragelio, sulaukus įtartino skambučio iš įkyriai paslaugas siūlančio arba keistomis operacijomis gąsdinančio „eksperto“.