„Manau, kad principinis palaikymas tikrai bus dėl fizinio barjero“, – po susitikimo Vyriausybėje teigė jis.

Pasak ekspremjero, nekyla abejonių, kad plūstant neteisėtiems migrantams tvora pasienyje reikalinga.

„Tai bus ilgalaikė, tvari investicija. Mano manymu, pokyčių Baltarusijoje tikėtis artimiausiu metu sunku būtų, tai bus tikrai ne mėnesio ir ne vienų metų investicija“, – tvirtino S. Skvernelis.

Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas pažymėjo, kad užtvaro statybos „yra valstybinis reikalas, tai nėra vienos kurios partijos reikalas“.

„Siena turi būti ir ją reikia padaryti kuo greičiau, aišku, žiūrint ir į kainas, nes dažniausiai paklausai didėjant ir kainos kyla. Man atrodo, kad projektas, kuris pristatytas, optimaliai sudėliotas, suprantu, kad didžiausia problema, buitiškai pasakysiu, kad būtų drato (vielos) daug, ta tvora jau ir būtų“, – po susitikimo sakė A. Sysas.

Valdančiosios Laivės partijos frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė teigė, kad frakcija pritaria fizinio barjero įrengimui.

„Tai yra kietoji (projekto) dalis, Laisvės partija pritaria, kad procesas būtų greitesnis, sklandesnis, ir mes nestrigtumėm biurokratinėse procedūrose, ir tikrai buvo bendras požiūris visų frakcijų atstovų, kad turime judėt kuo greičiau“, – sakė I. Pakarklytė.

Ji taip pat teigė, kad reikia vykti ir vadinamus minkštuosius projektus, atgrasant migrantus nuo bandymų pasiekti Europą per Baltarusiją.

„Yra ir minkštosios priemonės, kaip nelegalių migrantų atgrasymo informacinė kampanija, internete, socialinėse medijose, tiek Irake statant lauko reklamas, nes žmonės turi labai nepagrįstus lūkesčius, ką jie ras už Baltarusijos sienos, yra tokių kuriozinių atvejų, kai dalis mano, kad jau yra Vokietijoje atvykę. Tai nėra tiesa, sąlygos yra karinė palapinė ir ji nėra penkių žvaigždučių viešbutis“, – kalbėjo Laisvės frakcijos seniūnė.

Spaudos konferencijoje kalbėję politikai taip pat sakė pritariantys vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės sprendimui dėl galimybės apgręžti migrantus.

A. Lukašenka rizikuoja paspringti tais srautais, kuriuos inicijavo, ir jei Lietuva tęs situaciją su migrantų apgręžimu, įsivaizduokime, kas atsitinka Baltarusijoje, visiškai neplanuota situacija.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sakė, kad sprendimas apgręžti migrantus „veda į kokybiškai naują situaciją“.

„A. Lukašenka rizikuoja paspringti tais srautais, kuriuos inicijavo, ir jei Lietuva tęs situaciją su migrantų apgręžimu, įsivaizduokime, kas atsitinka Baltarusijoje, visiškai neplanuota situacija“, – sakė E. Gentvilas.

Anot E. Gentvilo, nors kelia nerimą žmonių, kurie buvo stumiami pereiti į Europos Sąjungą, likimas, bet Lietuvos diplomatijos uždavinys yra parodyti, kad sieną iš Baltarusijos bandantys kirsti migrantai neatitinka pabėgėlių pagal tarptautines konvencijas apibrėžimo.

„Mūsų diplomatijos uždavinys yra parodyti, kad tai yra pabėgėlių srautai, kurie neatitinka pabėgėlių konvencijų, todėl Lietuva negali ir nėra pajėgi laikytis tų konvencijų reikalavimų žmogaus teisių požiūriu, nes tai stumiamas, prievartinis arba hibridinės agresijos instrumentu paverstas pabėgėlių srautas“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Socialdemokratas A. Sysas sakė, kad pasirinkta teisinga taktika, nes „matom, kokios įtampos Lietuvoj, sunerimę gyventojai, turim problemų su patalpinimu ir visa kita“.

„Ši taktika yra gera, juo labiau, kad informacija pasklinda socialiniuose tinkluose, ne veltui ir apsaugos vadas informavo, kad dalis nelegalų pradėjo eiti per Lenkijos sieną, kur tokių dalykų nebuvo“, – sakė A. Sysas.

Premjerė Ingrida Šimonytė žurnalistams sakė, kad Vyriausybė linkusi pritarti Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) parengtam siūlymui, kokią tvorą statyti.

VSAT siūlo statyti tinklinę keturių metrų aukščio tvorą – ji būtų pagaminta iš suvirinto strypinio tinklo, viršuje baigtųsi Y formos strypais, ant kurių būtų montuojama pjaunanti viela, vadinamoji „Concertina“.

Manau, kad principinis palaikymas tikrai bus dėl fizinio barjero.

Siekdama stabdyti neteisėtų migrantų antplūdį į Lietuvą Vyriausybė planuoja Baltarusijos pasienyje nutiesti per 500 km tvoros.

Tokio fizinio barjero įrengimas bendrai kainuotų daugiau kaip 152,460 mln. eurų.

Be to, šiam projektui rengiamas specialus įstatymo projektas. Jį Seimas turėtų svarstyti kitą savaitę per neeilinę sesiją.

Kad fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija yra būtinas, pirmadienį sakė ir ten apsilankiusi Europos Komisijos narė Ylva Johansson (Ilva Johanson).

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, fizinio barjero pasienyje su Baltarusija, įskaitant ir stebėjimo bei kitas sistemas, įrengimui iš viso gali reikėti apie pusę milijardo eurų.

Y. Johanssson teigė kol kas negalinti atsakyti, ar tvoros įrengimas galėtų būti finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų.

Šiemet sieną iš Baltarusijos į Lietuvą perėjo daugiau kaip 4 tūkst. neteisėtų migrantų. Šis skaičius yra daugiau kaip keliasdešimt kartų didesnis nei buvo per visus 2020 metus.

Lietuva dėl išaugusios neteisėtos migracijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.