Moksleiviai skiepijasi ne dėl sveikatos?

„Abiturientai todėl ir yra pasiskiepiję daugiausia, nes artėjant paskutiniams metams, artėjant brandos egzaminams jie jau brangina kiekvieną dieną ir pamoką“, – sakė gimnazijos direktorė Jolanta Knyvienė.

„Man svarbiausia buvo galimybės ir laisvas gyvenimas“, – teigė pasiskiepijusi moksleivė Adrijana.

„Kad galėčiau nueiti į restoraną, norėjau, kad galėčiau nueiti skaniai pavalgyti. O kitas dalykas – dėl giminaičių. Yra ir močiutė, ir kiti šeimos nariai, kurie turi šalutinių ligų, dėl to nenorėjau rizikuoti, jeigu kažkas nuo manęs būtų užsikrėtęs“, – šnekėjo moksleivis Silverijus.

„Labiausiai dėl galimybių, kad išeičiau į miestą, dėl visų kelionių. Per karantiną namie sėdėti atsibosta, tai norėjosi ištrūkti, tos laisvės“, – kalbėjo moksleivė Gabija.

Nė vienas kalbintas moksleivis neužsiminė, kad skiepijosi dėl savo sveikatos, tačiau gydytojai perspėja: nors dauguma vaikų koronavirusu serga lengviau, kai kuriuos tenka gydyti sunkiai ir ilgai. Pavyzdžiui, ištikus daugelio organų uždegiminiam sindromui.

Kad galėčiau nueiti į restoraną, norėjau, kad galėčiau nueiti skaniai pavalgyti. O kitas dalykas – dėl giminaičių.

„Tai – ypač sunki forma. Mes turėjome dešimtis tokių ligonių, daugumai iš jų reikalingas intensyvus gydymas. Trumpai tariant, pažeidžiamos beveik visos sistemos, pradedant oda, širdimi, plaučiais, inkstais“, – aiškino Kauno klinikų Vaikų ligų klinikų vadovas Rimantas Kėvalas.

Net ir persirgus lengva forma, beveik pusei vaikų būna povirusinis sindromas – jie jaučia įvairius varginančius simptomus.

„Galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, pilviniai skausmai, kurie apsunkina vaiko funkcionavimą, jo edukaciją“, – teigė R. Kėvalas.

Statistikos departamento duomenims, visiškai paskiepyti yra trečdalis dvylikos–penkiolikos metų amžiaus grupės vaikų.

„Dar keli procentai tų, kurie gavo vieną skiepą ir laukia antro. Jeigu mes pridėtume tuos, kurie persirgo iki šios dienos, turėtume bendrą šios grupės imunizaciją apie 37–38 proc.“, – tikino Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Lukas Galkus.

Dalis tėvų neleidžia vaikų skiepyti baimindamiesi komplikacijų. Viena iš itin retų – širdies raumens uždegimas.

„Ta rizika yra labai nedidelė, bet aš asmeniškai mačiau tris miokarditus, kurie išėjo be jokio gydymo, tiesiog atlikus tyrimus, konstatavus, pranešus Valstybinei vaistų kontrolei apie šitą įvykį, bet jiems nereikėjo jokio gydymo“, – sakė R. Kėvalas.

Dar vienas skiepo pliusas – pasiskiepiję vaikai gali mokytis klasėje net ir tada, jei klasėje koronaviruso protrūkis.

„Nei pasiskiepiję, nei vaikai, kurie natūraliai įgavę imunitetą, neturi būti įtraukti į izoliacijos schemą“, – tvirtino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius.

Kol kas skiepytis gali vaikai nuo dvylikos metų. Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, „Pfizer-BioNTech“ spalio pradžioje ketina pristatyti vakcinos poveikio penkerių–vienuolikos metų amžiaus grupėje tyrimus. Kai vakciną tokio amžiaus vaikams patvirtins Europos vaistų agentūra, dėl skiepo ankstinimo svarstys ir Lietuva.