„Rail Balticos“ projekte prie Jonavos planuojama statyti pusantro kilometro tiltą per Nerį, tačiau didžioji tilto dalis – virš slėnio, šalia upės.

„Didžiausias tiltas visose Baltijos valstybėse. Tokio neturime. Turėsime pirmąjį tokį tiltą. Jo statyba yra gana sudėtinga, nes tiltas yra labai aukštas“, – sakė „Rail Baltica“ koordinavimo vadovas Arenijus Jackus.

Gruodį buvo aišku, kas tiltą statys. Konkursą laimėjo Ispanijos įmonė. Tačiau vos paskelbus nugalėtojus, Vyriausybė juos pašalino. Speciali komisija nustatė, kad ispanai kelia grėsmę Lietuvos saugumui. Ispanijos koncerne akcijų turi Kinijos valstybinė įmonė.

Ispanai nesutinka su teiginiu, kad jie – kinų valdoma įmonė. Esą koncernas – didžiulis, vadovauja ispanai. Kinai akcijų turi tik vienoje iš grupės įmonių – ir ne toje, kuri statytų tiltą. Ispanus nustebino, kaip jie buvo pašalinti.

„Tame susitikime Vyriausybėje kancleris mus informavo, kad yra komisijos rekomendacija, kurią dauguma Vyriausybės narių palaikys. Jautėme, kad sprendimas priimtas iš anksto“, – teigė „Grupo Puentes“ sutarčių direktorius Luis Garcia Vegazo. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Skelbta, kad Ispanijos įmonės akcijų nusipirkusiems kinams amerikiečiai taiko sankcijas. „Mes dabar dirbame JAV vyriausybei Teksase. Amerikiečiai nemano, kad keliame grėsmę jų saugumui“, – vardijo pašnekovas.

Ispanai sakė, kad net apie pašalinimą sužinojo iš spaudos. Vyriausybė nepranešė. Žada ginti reputaciją. Teikė skundą Lietuvos teismui, bet jis buvo atmestas. Tada jie teigė kreipęsi į Europos Komisiją. Į ginčą įsitraukė Ispanijos vyriausybė.

Ispanų ambasadorius sakė, kad Lietuvos sprendimas meta šešėlį visam ispanų statybos sektoriui. „Ispanijos vyriausybė stovi su šia kompanija. Tai – gerbiama įmonė. Bet kokia žala jos reputacijai yra žala visam Ispanijos infrastruktūros sektoriui, kuris labai konkurencingas ir globalus“, – kalbėjo Ispanijos ambasadorius Jose Maria Robles Fraga.

Uždraudus ispanus, sutartį planuota pasirašyti su antrą vietą užėmusiais italais. Tačiau Vyriausybės komisija jau vertina ir italų patikimumą. „„Rizzani de Eccher“ yra privati Italijos kompanija, visiškai priklausanti de Eccher šeimai. Įmonė jau dirba „Rail Balticos“ projekte Latvijoje. Kartu su partneriais vykdome naujos Rygos centrinės stoties projektą. Turime sutartis su tokiais objektais kaip JAV karinis jūrų laivynas, Europos investicinis bankas, NATO. Esame pratę taikyti griežčiausius saugos kodeksus“, – „Gruppo de Eccher“ plėtros vadovas Carlo Bobisut.

Spaudoje pasirodė informacija, kad Italijos įmonė dirba Rusijoje su „Gasprom“ užsakymais. „Atsižvelgiant į projektus Rusijoje ir kaimyninėse šalyse, įskaitant  Ukrainą, „Rizzani de Eccher“ per antrinę įmonę „Codest“, kuri veikia nuo 1985-ųjų. Dirbame daugiausiai privatiems klientams ir niekada tiesiogiai nedirbame Rusijos valstybei“, – pridūrė jis.

Stebimasi, kodėl Lietuva kviečia įmones, leidžia dalyvauti konkursuose ir tik tada tikrina, ar įmonės atitinka Lietuvos reikalavimus. „Gerbiu susirūpinimą dėl saugumo, bet susirūpinimas dėl saugumo turi būti labai tikslus. Ir aš esu įsitikinęs, kad „Gruppo Puentes“ yra pasitengusi užtikrinti saugumą“, – kalbėjo Ispanijos ambasadorius.

Gerbiu susirūpinimą dėl saugumo, bet susirūpinimas dėl saugumo turi būti labai tikslus. Ir aš esu įsitikinęs, kad „Gruppo Puentes“ yra pasitengusi užtikrinti saugumą.

Kodėl įmonės tikrinamos tik pasibaigus konkursams, Vyriausybė rodo į Seimą. „Tokia buvo įstatymo leidėjo valia. Įstatyme yra numatyta, kad tikrinamas tos įmonės patikimumas, kuri laimėjo pirmą vietą“.

Konkursą skelbė „Lietuvos geležinkeliai“, priklausantys Susisiekimo ministerijai. Ar neįmanoma įmonių patikrinti iki konkurso, ministerija komentuoti atsisakė. Esą už procesus dėl šio įstatymo vykdymo atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Ši taip pat atsisakė komentuoti. Atsakė, kad tai ne jos sritis.

„Patikra pradėta, aš galiu tik spėti, nes neturiu visos informacijos, galbūt ir per vėlai“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Pasak jo, kaip organizuojamas konkursas ir patikra, yra kiekvienos institucijos atsakomybė. Krašto apsaugos ministerija taip pat vykdo patikrą, bet ji vykdoma iki patenkant į konkursus. Jei būtų pašalinti ir antri likę italai, tiltą statytų lietuviai. Tačiau, kad ir kas būtų paskelbtas laimėtoju, ispanai žada iš naujo skųstis teismui. Jei būtų pašalinti, bylinėtis svarsto ir italai. O jau reikia pradėti statybas.

„Jei nepavyktų pasirašyti sutarties per maždaug artimiausią mėnesį, rizikos egzistuoja nemažos“, – sakė „Rail Baltica“ koordinavimo vadovas.

Be šio tilto nebus galima tęsti vėžės iki Latvijos. Per mėnesį nepasirašius sutarties gresia prarasti ir europinį finansavimą – apie 70 milijonų arba daugiau. Dešimtis milijonų tektų skirti iš Lietuvos biudžeto.