Ji apie elektroninių ryšių ir tinklų apsaugą Rusijos vykdomo karo Ukrainoje kontekste pastarosiomis dienomis tarėsi su Europos Sąjungos telekomunikacijų ministrais neformaliame susitikime Prancūzijoje, ketvirtadienį pranešė Susisiekimo ministerija.

„Nekyla abejonių, kad šioje naujoje geopolitinėje situacijoje laisvas, saugus ir prieinamas internetas bei ryšio paslaugos yra neįtikėtinai svarbios“, – pranešime teigė viceministrė.

„Rusijos valdžios ataka, nukreipta prieš televizijos bokštą Kijeve, ir nuolatinis Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų naikinimas parodė, kad turime galvoti apie patikimas alternatyvas, kad visose situacijose žmonėms būtų užtikrinta nešališka ir patikima informacija“, – sakė ji.

Anot pranešimo, Rusijos karas prieš Ukrainą sukėlė didžiulį susirūpinimą dėl konflikto persikėlimo ir į skaitmeninę erdvę.

„Kibernetinio saugumo grėsmės yra tarpvalstybinės, todėl pasikėsinimas į vieną šalį gali turėti įtakos visai ES. Transportas, energetika ir telekomunikacijos labai priklauso nuo bendrų tinklų ir informacinių sistemų, kurios šiandien yra glaudžiai susijusios tarpusavyje tarptautiniu lygmeniu“, – teigiama pranešime.

Susitikime taip pat buvo kalbama ir apie itin didelės spartos 5G ryš bei ateityje laukiantį 6G ryšį, kurie bus pagrindinė priemonė, užtikrinanti susisiekimo, viešųjų paslaugų ir pramonės saugią veiklą.

Lietuva priėmė geopolitinį sprendimą – 5G tinklui diegti bus naudojama tik Vakarų šalyse, NATO ir (ar) ES valstybėse narėse pagaminta įranga.

Ministerijos teigimu, Europos Komisija jau ėmėsi veiksmų 5G ryšio saugumo klausimams spręsti, tarp jų – ir 5G tinklų kibernetinio saugumo priemonių rinkinys, kuriuo siekiama sumažinti pagrindines 5G tinklų kibernetinio saugumo rizikas ir sukurti tvirtą priemonių sistemą, užtikrinančią tinkamą kibernetinio saugumo lygį.

Lietuva taip pat aktyviai dirba ryšių plėtros srityje – ministerija pernai kartu su viešojo sektoriaus institucijomis bei ryšio operatoriais pasirašė 5G memorandumą, kuriuo sutarta nuo 2025 metų pasiekti 100 Mb/s ryšio spartą bent 95 proc. šalies namų ūkių.

„Lietuva priėmė geopolitinį sprendimą – 5G tinklui diegti bus naudojama tik Vakarų šalyse, NATO ir (ar) ES valstybėse narėse pagaminta įranga. Vyriausybė šiuo metu rengia teisės aktų pasiūlymus, kuriuose būtų įtvirtintos panašios nuostatos ir kitiems kritinės infrastruktūros sektorių bei valstybės institucijų tiekėjams. Atsižvelgiant į dabartinę saugumo situaciją, atėjo laikas mums visiems imtis atitinkamų veiksmų“, – sakė  A. Vaiciukevičiūtė.

Viceministrė aktualius klausimus taip pat aptarė ir dvišaliuose susitikimuose su Europos vidaus rinkos komisaru Thierry Bretonu (Tjeri Bretonu), Švedijos, Danijos, Italijos, Austrijos, Čekijos, Prancūzijos ir kitų šalių ministrais bei šių ministerijų atstovais.