„Kad ir ką bedaryčiau, kiekvieną rytą atsikėlusi aš suprantu, kad už sienos yra Baltarusija, o už jos sienos – Ukraina, kurioje vyksta karas“, – žurnalistams antradienį teigė menininkė.

Ji pabrėžė, kad Rusijos veiksmus pasmerkė nedelsdama ir buvo viena pirmųjų.

„Esu pirmoji menininkė, kuri per pirmąsias dvi karo Ukrainoje valandas pasmerkė karinius veiksmus ir V. Putiną“, – kalbėjo M. Abramovič.

Serbų atlikėja teigė puikiai suprantanti karo žiaurumą, nes jos tėvai Antrojo pasaulinio karo metu Jugoslavijoje aktyviai priešinosi nacistinei Vokietijai.

Be kita ko, Kyjivo šiaurinėje dalyje, vienoje didžiausių žydų žudynių vietų per Antrąjį pasaulinį karą – Babin Jaro dauboje – M. Abramovič pernai pristatė raudų sienos su kristalais instaliaciją.

Prieš beveik mėnesį šią vietą per bombardavimus apgadino rusų pajėgos.

M. Abramovič teigimu, praėjo laikai, kuomet menininkas galėjo per daug niekuo nesirūpinti, vartoti alkoholį, sėdėti studijoje, kurti meną ir laukti pripažinimo.

„Tokia menininko rolė jau toli praeityje. Menininko funkcija dabar – būti atsakingam: atsakingam už savo darbą, už savo žinutę. (...) Taip pat menininko balsas turi būti aiškiai girdimas, ypač tokiose situacijose kaip ši“, – kalbėjo serbė.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Tačiau, menininkės teigimu, dėl įvykių gausos ir besikeičiančio jų suvokimo kurti vien politiškai angažuotą meną yra „nepaprastai pavojinga“.

„Jei kursi vien politiškai angažuotus kūrinius, jie bus lyg laikraštis: vieną dieną vienos naujienos aktualios, kitą dieną kitos. Ir tuomet darbai nebeturės jokios reikšmės“, – sakė M. Abramovič.

Esu pirmoji menininkė, kuri per pirmąsias dvi karo Ukrainoje valandas pasmerkė karinius veiksmus ir V. Putiną.

Pasak jos, menas turi būti daugiasluoksnis, jame turi slypėti ir politinės, ir dvasinės, ir socialinės temos, bandymas nuspėti ateitį.

„Ir visuomenė tuomet iš jo pasiims tai, kas tuo konkrečiu metu yra aktualu“, – nurodė performanso menininkė.

Paklausta, kas gali išgelbėti pasaulį, ji juokavo, jog „tikrai ne Putinas“.

„Mes, mes. Turime keistis. (...) Turime paklausti savęs, ką galime padaryti, ir veikti“, – kalbėjo serbė, ragindama aukoti Ukrainai maisto, vandens, ginklų, priimti karo pabėgėlius.

Be kita ko, susitikimo metu su žiniasklaida ji pagyrė Lietuvos meno istoriją, pavadindama ją puikia.

Trečiadienį Kaune atidaroma serbės paroda „Būties atmintis“, joje numatyta išsamiai pristatyti svarbiausius M. Abramovič kūrybos etapus nuo 1960-ųjų.

Ši paroda yra Kaunas – Europos kultūros sostinė programos dalis. Ji veiks iki liepos.

M. Abramovič ketvirtadienį „Žalgirio“ arenoje taip pat skaitys paskaitą „Performansas. Praeitis. Dabartis. Ateitis“.