- Aušra Lėka [2]
- [3]
- [3]
- Teksto dydis:
- Spausdinti [4]
Valdininkai daugiau kaip pusę visų lėšų kvalifikacijai kelti, transportui, reprezentacijai ir net 80 proc. premijoms išleidžia ketvirtąjį metų ketvirtį. Ar išlaidavimo čiaupas bus užsuktas?
Išlaidos trigubėja
Nei maras, nei badas, o pagal šių dienų aktualijų kontekstą – nei pandemija, nei pabėgėlių krizė ir sudėtinga geopolitinė situacija valdininkų nesulaiko nuo išlaidavimo laikantis pačių ydingiausių tradicijų. Nemažai metų piktinamasi, kad mokesčių mokėtojams išlaikyti valdžią vis brangiau, nes lėšos naudojamos neracionaliai. Tai puikiai rodo ir kiekvienų metų pabaigos fenomenas: per tris mėnesius daugeliui sričių išleidžiama daugiau nei per kitus devynis kartu sudėjus.
Seimo Audito komitetas (AK) išanalizavo, kaip pernai asignavimo valdytojai naudojo lėšas. 80 proc. premijoms, 56 proc. kvalifikacijai kelti, 54 proc. transportui, 51 proc. reprezentacijai, 50 proc. ekspertams, 42 proc. komandiruotėms visų skirtų lėšų valdžios institucijos išleidžia būtent per ketvirtąjį ketvirtį. Vadinasi, devynis mėnesius valdininkai dirba atsipūtę, o į metų pabaigą staiga ima kelti kvalifikaciją, kviestis į pagalbą ekspertus, rengti reprezentacijas, lakstyti į komandiruotes.
Kaip pastebėjo AK nariai, dalį išlaidų galbūt galima pateisinti – už metines kokių nors paslaugų sutartis sąskaitos gali ateiti metų pabaigoje. Na, gal premijas norima skirti už visų metų darbą, nors reikėtų už kokį išskirtinį pasiektą rezultatą, o tai nebūtinai sutampa su metų pabaiga. Tačiau jokia paslaptis, kad iš tikrųjų taip tiesiog bandoma panaudoti visus institucijai skirtus pinigus.
AK nutarė šį sisteminį išlaidavimą sutramdyti. Pernai lapkritį parlamentarai paragino Finansų ministeriją (FM) imtis prevencinių ir kontrolės priemonių.
Kaip parlamentarus informavo FM Biudžeto departamento Valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymo skyriaus vedėja Daiva Žibutienė, parengtas Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių pakeitimo projektas pateiktas Vyriausybei, kurios nutarimu jis ir tvirtinamas. Jame numatyta: jei asignavimų valdytojas ketvirtąjį metų ketvirtį nori panaudoti asignavimų sumą, kuri daugiau nei 10 proc. viršija šiam ketvirčiui suplanuotą metų pradžioje, turi gauti FM pritarimą.
Vis dėlto paaiškėjo, kad tam neužtenka Vyriausybės nutarimu pakeistų biudžeto sudarymo taisyklių, – reikia keisti ir Biudžeto sandaros įstatymą. Tad netrukus bus pateiktos analogiškos jo pataisos. Tikimasi, kad jos bus svarstomos jau šioje Seimo pavasario sesijoje.
Valdžia vis brangesnė
Bet ir labai išsijuosę metų pabaigoje baigti ištaškyti visus skirtus milijonus valdininkai nesugeba: pernai faktiškai buvo panaudota maždaug po tris ketvirtadalius ekspertams ir komandiruotėms, 81 proc. reprezentacijai, 88 proc. kvalifikacijai tobulinti suplanuotų lėšų ir tik transportui išleista 1 proc. daugiau, nei planuota.
Tad kyla natūralus klausimas: ar šioms reikmėms skiriama ne per daug? Ar tikrai valstybėje jau nebeturime kur dėti milijonų? Juolab valdžia mokesčių mokėtojams kainuoja kasmet vis brangiau. Palyginti su 2020-aisiais, pernai išlaidos augo visose AK analizuotose srityse. Žinoma, 2000-ieji dėl pandemijos buvo daugybės suvaržymų metai, bet ir lyginant su ikipandeminiais 2019-aisiais, mažiau išleista tik komandiruotėms ir reprezentacijai, o išlaidos transportui, kvalifikacijai tobulinti ir ekspertams buvo didžiausios per pastaruosius penkerius metus.
Štai transportui pernai išleista 88,1 mln. eurų, o 2017-aisiais užteko 52,3 mln. eurų, ekspertams – atitinkamai 10,9 mln. ir 6,2 mln. eurų, kvalifikacijai tobulinti – 4,9 mln. ir 4,4 mln. eurų. Beje, į ataskaitą neįtrauktos lėšos kvalifikacijai tobulinti ir ekspertams, kurias asignavimų valdytojai gauna vykdydami ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamus projektus, tad realiai sumos dar didesnės.
Išlaidos reprezentacijai per penkerius metus kiek mažėjo: dabar – 6,9 mln. eurų, 2017-aisiais – 7,1 mln. Žymiai mažiau išleista komandiruotėms: atitinkamai 12,6 mln. ir 19,5 mln., bet tam yra objektyvių priežasčių, nes dėl pandemijos daug kur pereita prie virtualiųjų posėdžių ir kitų renginių.
Kurios išlaidžiausios?
AK ataskaitoje surašyti ir išlaidžiausių institucijų dešimtukai. Juose labiausiai išsiskiria Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Vidaus reikalų ministerija (VRM). Pažymėta, kad jose įsitvirtinusios vis tos pačios institucijos, per metus pasikeičia vos viena.
Pavyzdžiui, reprezentacijai daugiausia išleido tos pačios trys institucijos kaip ir užpernai ir visos jos pagerino savo pačių rekordus. Užsienio reikalų ministerija (URM) tam panaudojo 2,44 mln. eurų, beveik 604 tūkst. daugiau nei prieš metus. Antra sąraše – KAM, išleidusi 1,755 mln. eurų (462 tūkst. daugiau), tiesa, daugiausia tai buvo jai pavaldžių įstaigų išlaidos. Seimo kanceliarijai reprezentacija kainavo per 653 tūkst. eurų, 92 tūkst. daugiau nei užpernai.
Išlaidas reprezentacijai padidino Prezidento kanceliarija, Finansų ministerija ir Kultūros ministerija (KM), bet reikšmingai – apie 40 proc. sumažino Vyriausybės kanceliarija, taip pat Žemės ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo (SADM) ministerijos.
Nepasikeitė ir daugiausia išleidusių kvalifikacijai tobulinti trejetukas. Pirmoji – KAM, pernai tam panaudojusi 1,670 mln. eurų (53 tūkst. daugiau nei užpernai), antra – VRM – 520 tūkst. eurų (144 tūkst. daugiau), FM – 349 tūkst. eurų (54 tūkst. daugiau). Liūto dalį visų pinigų išleido ne visos šios ministerijos, o joms pavaldžios įstaigos.
Išlaidžiausia transportui pernai buvo KAM, tam išleidusi 66,147 mln. eurų (26,9 mln. eurų daugiau nei užpernai). Tiesa, ji pati – 197 tūkst., kitą sumą – jai pavaldžios įstaigos. VRM transportas kainavo 13,249 mln. eurų (1,7 mln. daugiau nei užpernai), o Aplinkos ministerijai (AM) – 1,428 mln. eurų (beveik 194 tūkst. daugiau), iš kurių didžiausią dalį – jai pavaldžios įstaigos.
Išlaidos: dosniausiai priedus, priemokas mokėjo Agnės Bilotaitės vadovaujama VRM. (P. Paleckio/BNS nuotr.)
Į šį dešimtuką nebepateko Sveikatos apsaugos ministerija, išlaidas transportui sumažinusi 44,1 tūkst. eurų.
Daugiausia išlaidų ekspertams pernai panaudojo Energetikos ministerija – 3,513 mln. eurų (apie 2,6 mln. daugiau nei užpernai), FM – 1,547 mln. eurų (519 tūkst. mažiau), KM – 1,212 mln. eurų (236 tūkst. daugiau).
Dešimtuke neliko Susisiekimo ministerijos, išleidusios 247 tūkst. eurų mažiau, tačiau pateko SADM, tam panaudojusi apie 165 tūkst. eurų, arba 50 proc. daugiau nei užpernai.
Išlaidų komandiruotėms lyderė išliko ta pati – KAM, kuri tam panaudojo 7,60 mln. eurų (2,9 mln. eurų daugiau nei užpernai). VRM išleido 1,426 mln. eurų (694 tūkst., arba beveik dvigubai daugiau). Daugiausia šių lėšų teko abiejų ministerijų pavaldžioms įstaigoms. URM komandiruotės kainavo 1,40 mln. eurų (499 tūkst. daugiau).
Premijų liūtis
Didėjo lėšos ir darbo užmokesčiui – pernai, palyginti su 2020 m., jų prireikė 6,2 proc. daugiau, o per penkerius metus sumos išaugo nuo 994,9 mln. iki 1 mlrd. 707 mln., iš jų vadovų (įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, ministrų ir viceministrų) algoms – atitinkamai 28,3 mln. ir 37,9 mln. Nors daug metų kalbama apie valdininkų atlygio skaidrumą, pareiginė alga sudarė tik 70 proc. viso gaunamo atlygio, kita dalis – neaiškiais pagrindais skiriamos premijos, priedai, priemokos, atlygis už viršvalandžius, kitos išmokos.
Išlaidų kasmečio augimo mastą pavyko bent stabilizuoti. Dabar uždavinys – užkardyti jų nepagrįstą augimą ketvirtąjį metų ketvirtį.
Premijų sumos taip šovė į viršų, kad jei valdininkai jų tikrai būtų verti, turėjome pajusti ir valstybės sektoriaus darbo kokybės šuolį. Bet ar pajutome? 2017 m. valdininkų premijoms užteko 6,5 mln. eurų, o pernai jau ištaškyta beveik keturiskart daugiau – net 25,3 mln. Per penkerius metus sumos priedams išaugo nuo 115,9 mln. iki 184,7 mln., o priemokoms – nuo 30,3 mln. iki 50,3 mln. eurų.
Palyginti su 2020 m., asignavimai didėjo visoms struktūrinėms darbo užmokesčio dalims: 64,7 mln. eurų – pareiginei algai, 12,5 mln. – priedams, 9,5 mln. – premijoms, 6,6 mln. – apmokėti už viršvalandžius, 1,4 mln. – priemokoms, 2,6 mln. – kitoms išmokoms (atostoginiams, kompensacijoms už nepanaudotas atostogas, išeitinėms išmokoms ir kt.).
Dosniausia – VRM
Dosniausiai priedus, priemokas mokėjo VRM, antra – FM. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) išsiskyrė dosnumu vadovams.
Priedų daugiausia sumokėjo VRM (67,93 mln. eurų), FM (16,858 mln. tūkst. eurų), KAM (16,595 mln. eurų). Didžioji visų šių sumų dalis teko pavaldžių ministerijoms įstaigų darbuotojams. Priedų vadovams, taip pat daugiausia pavaldžių įstaigų, dosnumu išsiskyrė VRM, KM ir ŠMSM.
Daugiausia priemokų sumokėjo VRM (22,214 mln.), FM (3,683 mln.), SADM (3,94 mln.), o vadovams – VRM, ŠMSM ir SADM (didžiąją dalį – pavaldžioms įstaigoms).
Beje, priedai, priemokos mokėti daugmaž tolygiai visais metų ketvirčiais, ir tai rodo, kad tai stabilus algos papildymas.
Premijų dosniausia (daugiausia pavaldžių įstaigų darbuotojams) buvo VRM (5,110 mln. eurų), KAM (4,5 mln. eurų), FM (2,60 mln. eurų), iš jų vadovams – ŠMSM, SADM ir AM.
Augimas stabilizavosi
Seimo AK pirmininkas Zigmantas Balčytis aiškina, kad išlaidos šiek tiek didėjo ir dėl infliacijos poveikio, kai kur jų daugiau prireikė dėl pandemijos ar, pavyzdžiui, dėl migrantų krizės, kai teko panaudoti sraigtasparnius, todėl reikėjo daugiau pinigų transportui.
Parlamentaras džiaugiasi, kad po ankstesniais metais išsakytos AK kritikos šiek tiek sumažėjo kai kurios URM išlaidos, nes, pasak jo, anksčiau buvo pripirkta nebūtinų prekių – gėlių, augalų, o sumos už juos siekė dešimtis tūkstančių eurų. Vis dėlto, Z.Balčyčio vertinimu, URM dar reikia pasitempti atsisakant nebūtinų išlaidų. Pasistengti turėtų ir kitos institucijos.
„Išlaidų kasmečio augimo mastą pavyko bent stabilizuoti. Dabar uždavinys – užkardyti jų nepagrįstą augimą ketvirtąjį metų ketvirtį“, – pabrėžia Z.Balčytis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos [14]
Nuorodos:
[1] https://www.diena.lt/%2Bdocument.location.href%2B
[2] https://www.diena.lt/autoriai/ausra-leka
[3] javascript://;
[4] https://www.diena.lt/print/1071097
[5] https://www.diena.lt/zymes/islaidos-2
[6] https://www.diena.lt/zymes/valdininkai-3
[7] https://www.diena.lt/raktazodziai/valdininku-islaidos
[8] https://www.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/valdzios-apetitui-metams-baigiantis-dieta-1071097?komentarai
[9] https://www.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/klaipedos-valdininku-keliones-vis-retesnes-ivardijo-kuriu-komandiruociu-nepatvirtino-1198930
[10] https://www.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/e-gentvilas-atskleide-kiek-pinigu-isleido-rinkimine-nakti-megstu-vaisinti-1196894
[11] https://www.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/e-gentvilas-atskleide-kiek-pinigu-isleido-rinkimine-nakti-megstu-vaisinti-1196894#comments
[12] https://www.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/akibrokstas-privaciai-greitajai-pagalbai-viskas-vyksta-pagal-sutarti-1194484
[13] https://www.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/akibrokstas-privaciai-greitajai-pagalbai-viskas-vyksta-pagal-sutarti-1194484#comments
[14] https://www.diena.lt/galerijos
[15] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/broliu-barberiu-salonas-habibi-barbershop-1199170
[16] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/labdara-ukrainos-kovotojams-1199162
[17] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/projekto-lnk-issukis-pagauk-banga-tiesiogine-transliacija-1199260
[18] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/visu-veisliu-grazuoliai-1199252
[19] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/diabeto-dienos-ejimas-1199251
[20] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/paramos-ukrainai-organizacijos-lietuvoje-susivienijo-i-didiji-konvoju-1199246
[21] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/atsisveikinimas-su-b-zilyte-1199245
[22] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/lietuvos-socialdemokratu-partijos-posedis-1199240
[23] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/r-kaukeno-paramos-fondo-gala-vakaro-renginys-1199215
[24] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/naujos-kadencijos-parlamentarams-iteikti-seimo-nario-pazymejimai-1199119