Atviras pokalbis užtruko

Ilgiau nei pusantros valandos trukęs susitikimas buvo emocingas. Miesto mero teigimu, jei būtų buvę daugiau laiko, pokalbis galėjo užsitęsti antra tiek.

Jau kiek anksčiau rusakalbių bendrijų nariai tarpusavyje kalbėjo apie tvyrančią įtampą tarp klaipėdiečių.

Susitikimo tikslas ir buvo dar kartą išsiaiškinti miesto vadovų poziciją ir noras tiesiogiai išsakyti savo baimes bei nuoskaudas.

"Per laiką, kai vyksta karas Ukrainoje, ir pas mus atsiranda visokių naujų niuansų bei patirčių, kurias jau galima vertinti, kaip problemas ir joms jau reikia ieškoti naujų sprendimų, – atviravo meras. – Visai gražiai pasikalbėjome, porą kartų buvo jautresnių diskusijų, bet tai buvo jaukus, neformalus ir labai atviras pokalbis. Išsakyta daug pavyzdžių, paminėta įvairių bendruomenių narių patirčių."

Susitikime dalyvavo rusakalbių uostamiesčio bendruomenių atstovai: rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, totoriai.

Vaikai – tėvų atspindys

Rusakalbiai vėl priminė merui, esą vaikai bijo tarpusavyje kalbėtis rusiškai, esą yra patyrę dėl to išpuolių. Neva rusakalbiai klaipėdiečiai kartais jau prašo savo vaikus viešumoje nekalbėti rusiškai.

Turime prisiimti atsakomybę už tai, kokią žinią vaikai atsineša į mokyklas iš savo šeimų.

"Negalime prarasti šalto proto. Nenorėčiau gyventi valstybėje ir mieste, kuriame žmonės bijotų kalbėti savo gimtąja kalba. Norėčiau, kad išmoktume gerbti visus, kalbančius kitomis kalbomis. Pati kalba negali būti varžoma. Kartu noriu, kad kitataučiai nepamirštų valstybės, kurioje gyvena, įstatymų. Tikiuosi, jog pateikti pavyzdžiai – vienetiniai, o iš šių atvejų daryti išvadas, kad visus rusakalbius engia ir persekioja, būtų neteisinga. Visi turime suprasti, kad gyvename pasikeitusiame pasaulyje, ir neturėtų kilti klausimo dėl rusakalbių Lietuvos piliečių lojalumo, – apie susitikimą pasakojo V.Grubliauskas. – Bendruomenėms perdaviau, kad visi turime stengtis ir norėti ne tik pasakyti, bet ir įsivaizduoti, kaip tai bus išgirsta. Turime prisiimti atsakomybę už tai, kokią žinią vaikai atsineša į mokyklas iš savo šeimų. Tai labai jautrūs dalykai. Juos aštrinti daug išminties nereikia. Rusakalbių mokyklų mokytojai pripažino, kad tarp vaikų per pertraukas pasitaiko visokių dalykų, kad ukrainiečių vaikai išgirsta skaudžių žodžių. Mokytojos vienu balsu teigė, kad vaikai tokias nuostatas atsineša iš namų. Užmerkti akis ir matyti tik vieną medalio pusę būtų labai neteisinga. Kalbame apie karą prieš suverenią, laisvą valstybę, todėl diskusijų čia negali būti."

Vytautas Grubliauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Įžvelgia protestą?

Miesto tarybos narę N.Puteikienę pasiekė jautri informacija, kad kai kuriose rusakalbėse progimnazijose, kur mokosi 5–8 klasių moksleiviai, ukrainiečių vaikai skaudžiai reaguoja į daugelį dalykų.

Jie savaip protestuoja prieš tai, kad yra priversti mokytis šiose mokyklose, jie neatsiliepia ir nekalba rusiškai, net neina valgyti į mokyklos valgyklą.

Politikė jau ne kartą siūlė Klaipėdą paversti ukrainiečių vaikų internetinio mokymo centru. Tokios internetinės mokyklos klasės galėtų atsirasti lietuviškose mokyklose.

Akivaizdu, kad tokiai idėjai įgyvendinti reikia pasiruošti, bet išgirdusi, kas vyksta mokyklose, politikė ėmėsi dar kartą garsiai apie tai kalbėti.

Nuostatos: N.Puteikienė jautriai sureagavo į kai kurių rusakalbių kultūrininkų pasisakymus. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Prižiūri pabėgėlių vaikus

V.Grubliauskas patikino, kad įvairiataučių bendruomenių atstovai susirinkimo metu nekvestionavo, ar tai karas, ar "specialioji operacija".

Taip pat akivaizdu ir tai, jog absoliuti dauguma karo pabėgėlių nenori būti našta ir siekia integracijos. Tai džiugina vietos žmones.

Tautinių kultūrų centro vadovė Jelena Butkevičienė taip pat pasakojo, kad centre baltarusių moterys kartu su kitų bendrijų atstovėmis prižiūri pabėgėlių vaikus, kol mamos tvarko reikalus arba dirba. Jiems teikiama ir kita būtina pagalba.

Tai taip pat byloja apie jautrų kitataučių požiūrį į pabėgėlius.

"Mes telkiame įvairių tautų bei tikėjimų žmones, kaip ir visiems, mums taip pat sunku. Nemažai žmonių jau prarado savo giminaičius. Emocijų labai daug, bet mes kalbame, susitinkame, stengiamės palaikyti visus, o ypač – karo pabėgėlius. Apie tai byloja ir mūsų centro renginiai", – kalbėjo J.Butkevičienė.

Norėtų statyti mečetę

Susitikimo metu uostamiesčio musulmonai dar kartą priminė, kad norėtų Klaipėdoje pasistatyti mečetę.

Sklypą jos statybai jie jau buvo nusižiūrėję seniai, bet planas kažkodėl nebuvo įgyvendintas.

Meras patikino, kad klausimas bus sprendžiamas, kai musulmonai paklausimą pateiks oficialiai.

"Visais atvejais laikausi to paties principo – nėra jokios diskriminacijos, bet negali būti ir jokios protekcijos. Klausimas negali būti atmestas, vien todėl, kad mečetėje melsis musulmonai", – savo nuostatą išdėstė V.Grubliauskas.

Prisiminė ir karinį laivą

Miesto tarybos narė N.Puteikienė pasakojo pastarąjį mėnesį ne kartą susitikusi su rusakalbiais klaipėdiečiais.

"Vienas pažįstamas kultūrininkas rusas pripažino, kad jo tautiečiai, prasidėjus karui Ukrainoje, radikalizavosi. Vieni labai aiškiai stojo Lietuvos ir Ukrainos pusėn, kiti reiškia palaikymą V.Putinui. Įsivaizdavau ir įsivaizduoju, kad rusams Lietuvoje dabar yra sunku. Norėjau žmogiškai pasikalbėti ir pašalinti įtampą bei labai aiškiai pasakyti – Lietuvos rusai nekalti dėl to, ką daro V.Putinas. Labai nenoriu pilti į ugnį žibalo, bet buvau šokiruota kai kurių rusų kultūrininkų atviro ukrainiečių vadinimo fašistais. Neslėpdami neapykantos jie kalbėjo, kad Lietuvą valdo Amerika, kad Ukrainoje J.Bidenas įkūrė biologines laboratorijas ir t. t. Jų kalbėjimas buvo kupinas emocijos, kuria transliavo, kad dabar rusai yra skriaudžiami Lietuvoje, kad juos visus labai įskaudino laivo pasiuntimas visiems žinoma kryptimi", –  savo patirtimis pasidalijo politikė.

N.Puteikienė prisipažino pastaruoju metu skaitanti tik straipsnių apie karą antraštes, nes nepakelia turinio apie žudynes nei psichologiškai, nei emociškai.

Politikė stebėjosi, kad V.Putiną palaikančių rusų tokia informacija nežeidžia, jiems skaudžiau dėl keiksmažodžio.

Ragino išeiti iš burbulo

N.Puteikienė susitikime dalyvavo dar ir todėl, kad jai daug nerimo kelia artėjanti gegužės 9-oji. Ji norėjo pasikalbėti apie tai su rusakalbiais klaipėdiečiais, kad ši diena praeitų ramiai.

Pokalbio metu miesto tarybos narę labai nustebino rusakalbių bendruomenių atstovų klausimai, ar dabar jie galės rengti savo šventes ir renginius.

Vis dėlto politikė negali suprasti, kaip galima kalbėti apie rusų kultūros dienas, kai visame civilizuotame pasaulyje skamba rekviem Bučos kapinynams.

"Taip, čia gyvenantys rusai tikrai nėra atsakingi už tai, kas vyksta Ukrainoje. Palyginčiau šią situaciją su holokaustu. Lietuva neatsakinga už šiuos dalykus, bet kiekvienas mūsų prisiėmėme moralinę atsakomybę už tai, kad ir mūsų tautiečiai žudė žydus, mes nulenkėme galvas. Norėčiau pamatyti ir adekvatų Lietuvos rusų santykį", – labai atvirai vakar kalbėjo N.Puteikienė.

Savaitgalį paklausiusi rusakalbio kūrėjo pasisakymą interneto laidoje, kurioje padėtis mūsų šalyje nušviesta šališkai, politikė savo feisbuko paskyroje parašė tai, kas jai draskė širdį.

"Mes buvome tolerantiški visą tą laiką – mes visada atsakydavome žmogui, kuris kreipiasi į mus jo kalba, jeigu tik mokame ją. O mano kartos žmonės visi mokėjo ir moka rusų kalbą. Dabar rusai turi suprasti, kad pats laikas išmokti lietuviškai, pats laikas integruotis į Lietuvos gyvenimą, o ne sėdėti "ruskogovoriaščich" (rusiškai kalbančiųjų) burbuluose ir neauginti ten atviros penktosios kolonos", – rašė N.Puteikienė.