Apsuptiems ukrainiečių kariams ir „užsienio samdiniams“ siūloma nuo šio sekmadienio 6 val. ryte vietos laiku nutraukti karo veiksmus ir sudėti ginklus, sakoma Rusijos gynybos ministerijos pareiškime, kuriame cituojamas generolas majoras Michailas Mizincevas.

„Visiems, kurie sudės savo ginklus, garantuojama gyvybė“, – žada M. Mizincevas.

Rusijos duomenimis, visi Mariupolyje esantys ukrainiečių kariai šiuo metu yra įsitvirtinę „Azovstal“ plieno gamyklos požemiuose.

M. Mizincevo siūlymu, visame „Azovstal“ perimetre 6 val. Rusijos pusė iškeltų raudonas vėliavas, o Ukrainos pusė – baltas vėliavas, taip parodydama, kad laikosi paliaubų. O laikotarpiu nuo 6 val. iki 13 val. visiems Ukrainos daliniams būtų leista pasitraukti iš teritorijos, palikus „visus ginklus ir amuniciją“.

Rusų generolas majoras pažadėjo laikytis „visų Ženevos konvencijos normų dėl elgesio su karo belaisviais“.

LNK reportažas:

V. Zelenskis: dokumentą dėl taikos galėtų sudaryti dvi skirtingos sutartys

Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, galutinį dokumentą dėl Rusijos pradėto karo nutraukimo galėtų sudaryti dvi dalys: sutartis dėl saugumo garantijų Ukrainai bei atskira dvišalė Ukrainos ir Rusijos sutartis, skelbia „Ukrinform“.

V. Zelenskio teigimu, Rusija norėtų vienos sutarties, kuri apimtų abu klausimus. Tačiau, anot prezidento, ne visos šalys, kurios galėtų būti Ukrainos saugumo garantės, nori sėsti prie derybų stalo su Rusija.

„Joms Ukrainos saugumo garantijos yra vienas klausimas, o susitarimai su Rusija – jau visiškai kitas. Rusija nori, kad viskas būtų sudėta į vieną dokumentą. Tačiau kai kurios šalys sako: atleiskite, bet matėme, kas atsitiko Bučoje. Keičiasi aplinkybės, keičiasi būsimų susitarimų formatai, keičiasi ir susitarimų tikimybės procentas (...) vis mažiau valstybių nori turėti kokių nors susitarimų su Rusija, bet tuo pačiu nori susitarti su Ukraina“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos vadovas taip pat pridūrė, kad klausimas dėl Rusijos reparacijų turi būti išspręstas teisiškai.

Volodymyras Zelenskis. Scanpix nuotr.

Ukrainos miesto meras ir deputatai dalyvavo Velyknakčio budėjime Vatikane

Popiežius Pranciškus šeštadienį paragino siųsti „taikos ženklus šiomis dienomis, paženklintomis karo siaubo“, sakydamas homiliją per Velyknakčio liturgiją Šv. Petro bazilikoje Vatikane, kurioje taip pat dalyvavo Rusijos pajėgų okupuoto Ukrainos pietrytinio Melitopolio miesto meras ir trys ukrainiečiai įstatymų leidėjai.

Pontifikas pabrėžė, kad „daugelis rašytojų kalbėdavo apie žvaigždėtų naktų grožį, bet karo naktys raižomos šviesos srautų, lemiančių pražūtį“.

Pranciškus tiesiogiai neminėjo Rusijos invazijos Ukrainoje, bet pasisakė už Velykų paliaubas, kad derybomis būtų pasiekta taika. Vis dėlto jo raginimas atrodė likęs neišgirstas, nes Rusija atnaujino raketų atakas prieš Kijevą ir Ukrainos vakarinę dalį, primindama, jog pavojus tebegresia visai šalies teritorijai.

Baigdamas homiliją pontifikas tiesiogiai kreipėsi į Melitopolio merą Ivaną Fedorovą ir Ukrainos deputatus Mariją Mezencevą, Oleną Chomenką ir Rusemą Umerovą, sėdėjusius pirmoje eilėje.

„Tvyrant šiai karo tamsai, žiaurumui, šią naktį visi meldžiamės už jus ir su jumis. Meldžiamės už visus kenčiančius. Galime jiems suteikti tik savo draugiją, savo maldą“, – kalbėjo popiežius ir pridūrė, kad „didžiausias dalykas, ką jūs galite gauti: Kristus prisikėlė“. Paskutinius žodžius jis ištarė ukrainietiškai.

I. Fedorovas buvo pagrobtas ir penkias dienas laikomas Rusijos pajėgų, kai šios užėmė strategiškai svarbų Melitopolį. Miesto meras kartu su minėtais Aukščiausiosios Rados nariais keliavo po Europos sostines, prašydami teikti daugiau pagalbos jų kariaujančiai šaliai. Anksčiau šeštadienį jie susitiko su antru pagal rangą Vatikano pareigūnu – valstybės sekretoriumi Pietro Parolinu (Pjetru Parolinu).

Krikščionims Velykos yra džiaugsmo ir vilties šventė. Jie tiki, kad Jėzus įveikė mirtį, prisikėlęs trečią dieną po savo nukryžiavimo.

„Nes su Jėzumi, prisikėlusiu Viešpačiu, jokia naktis netruks amžinai. Ir net tamsiausią naktį rytinė žvaigždė toliau spindi“, – kalbėjo pontifikas.

Pranciškus dėl raiščių uždegimo negalėjo dalyvauti procesijoje užtemdytoje bazilikoje nešant žvakes. Baltai apsirengęs popiežius sis sėdėjo priešais altorių ant medinio krėslo. Velyknakčio liturgijai vadovavo kardinolas Giovanni Battista Re (Džovanis Batista Rė).

Ant altoriaus laiptų stovėjo eilėmis išsirikiavę kardinolai dramblio kaulo spalvos sutanomis, dėvintys apsaugines kaukes. Šios Velyknakčio mišios Vatikane pirmąkart nuo COVID-19 pandemijos pradžios vyko dalyvaujant tikintiesiems.

Per mišias popiežius pakrikštijo septynis suaugusiuosius. Vatikanas sakė, kad šie nauji tikintieji kilę iš Italijos, Jungtinių Valstijų, Albanijos ir Kubos. Iš kriauklės pavidalo indo Pranciškus liejo švęstą vandenį ant nulenktų galvų, kai krikštijamieji vienas prie kito prieidavo ir išklausydavo, kaip pontifikas ištaria jų vardus.

Sekmadienį Pranciškus aukos Velykų mišias Šv. Petro aikštėje ir paskelbs tradicinį kreipimąsi „Urbi et Orbi“ („Miestui ir pasauliui“), per kurį paminės pasaulio patiriamus iššūkius ir konfliktus.

V. Zelenskis šalies gynėjams pažadėjo naujus būstus

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė vyriausybei aprūpinti būstu visus ukrainiečius, kurie dėl Rusijos sukelto karo neteko savo namų, taip pat šalies gynėjus fronte ir piliečius, dirbančius visuomenės labui.

Apie tai Ukrainos vadovas šeštadienį pranešė vaizdo žinutėje, skelbia „Ukrinform“.

„Iškėliau užduotį pirmajame etape suteikti laikiną būstą visiems šalies viduje perkeltiems asmenims, kurių namus sugriovė karas. Būstai bus laikini, nes jų namai arba bus atstatyti, arba jiems bus išmokėtos kompensacijos. Antrajame etape atkursime tai, ką okupantai bandė sunaikinti: visus nukentėjusius miestus ir bendruomenes. Trečiajame etape aprūpinsime būstais mūsų valstybę gynusius ar ginančius asmenis, taip pat tuos, kurie dirbo ar dirba visuomenės labui ir neturi savo namų“, – sakė V. Zelenskis.

Pasak prezidento, vyriausybė jau kalbasi su architektais ir siekia pritraukti valstybės potencialą bei tarptautinę paramą projektui įgyvendinti. Vėliau ketinama paskelbti apie dalyvaujančias statybos įmones, šalis partneres ir tarptautinius donorus.

Kyjivas laikinai stabdo civilių evakuaciją iš Rytų Ukrainos

Ukraina sekmadienį pranešė parai stabdanti civilių gyventojų evakuaciją iš karo krečiamos šalies rytinės dalies, nes nepavyko susitarti dėl sąlygų su Rusijos pajėgomis.

„Iki šio ryto, balandžio 17-osios, negalėjome susitarti su okupantais dėl ugnies nutraukimo palei evakuacijos maršrutus. Todėl, deja, šiandien humanitarinių koridorių neatidarysime“, – per socialinius tinklus parašė Ukrainos premjero pavaduotoja Iryna Vereščuk, turėdama galvoje Maskvos pajėgas.

Ukrainos valdžia ragino rytinio Donbaso regiono gyventojus persikelti į šalies vakarus, baiminantis potencialaus Rusijos pajėgų didelio masto puolimo, per kurį būtų mėginama užimti teritorijas Donecko ir Luhansko srityse, anksčiau nekontroliuotas Maskvos remiamų separatistų.

Kyjivas neseniai apkaltino Rusijos pajėgas atakavus evakuacijai naudojamą infrastruktūrą, įskaitant autobusų apšaudymus ir raketų smūgį Kramatorsko miesto traukinių stočiai, pareikalavusį daugiau kaip 50 žmonių gyvybių.

I. Vereščuk taip pat ragino Rusijos pajėgas leisti evakuoti žmones iš apsiausto ir smarkiai sugriauto pietrytinio Mariupolio uostamiesčio, kurį Maskva teigia jau beveik visą kontroliuojanti.

„Ir vėl reikalaujame atidaryti humanitarinį koridorių civiliams, ypač moterims ir vaikams, evakuoti iš Mariupolio“, – rašo ji.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę sakė, jog jeigu Rusijos pajėgos išžudys Mariupolį tebeginančius Kyjivo pajėgų karius, derybų procesas, kuriuo mėginama užbaigti jau beveik du mėnesius vykstančias kautynes, bus nutrauktas.

Rusija teigia sunaikinusi karinę gamyklą netoli Kyjivo

Rusijos gynybos ministerija sekmadienį pranešė smogusi vienai karinei gamyklai netoli Kyjivo, Maskvai intensyvinant atakas prieš Ukrainos sostinę.

„Naktį tiksliai nutaikomos iš oro paleidžiamos raketos sunaikino šaudmenų gamyklą netoli Brovarų gyvenvietės Kyjivo srityje“, – sakoma per platformą „Telegram“ paskelbtame ministerijos pranešime.

Brovarų miesto meras Ihoris Sapožka savo ruožtu sakė, kad anksti sekmadienį „buvo smogta kai kuriems infrastruktūros objektams“.

Vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas Brovaruose nematė jokių sugriovimų, dūmų ar gaisrų.

Pastarosiomis dienomis Rusija surengė kelis smūgius karinėms įmonėms Kyjive ir jo apylinkėse.

Praeitą savaitę Rusijs paskelbė atitraukianti pajėgas iš šiaurės Ukrainos, įskaitant rajonus aplink sostinę, kad galėtų susitelkti į pastangas užimti daugiau teritorijų rytiniame Donbaso regione.

Nuo vasario 24-osios besitęsiančią Rusijos karinę invaziją Ukrainoje Kyjivas ir Vakarų šalys vadina nepagrįsta ir neišprovokuota. Kyjivo sąjungininkės Vakaruose intensyvina karinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai bei paskelbė Rusijai virtinę itin griežtų sankcijų.

Italijos premjeras: kalbos su V. Putinu – tik laiko švaistymas

Italijos premjeras Mario Draghis interviu dienraščiui „Il Corriere della Sera“ teigia, kad Vakarų diplomatinės pastangos įtikinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti karą Ukrainoje kol kas yra bevaisės.

„Pradedu manyti, kad teisūs yra tie, kurie sako, jog su juo kalbėtis beprasmiška, kad tai tik laiko švaistymas“, – sakė M. Draghis.  

Anot Italijos vyriausybės vadovo, jam iki šiol atrodė, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas elgėsi teisingai, bandydamas išnaudoti visas įmanomas dialogo galimybes.

„Tačiau man susidarė įspūdis, kad karo siaubas, žudynės ir tai, kas buvo padaryta vaikams ir moterims, visiškai nepriklauso nuo žodžių ar telefono skambučių“, – sakė politikas.

Pasak M. Draghio, V. Putinas ne siekia taikos, o „bando palaužti Ukrainos pasipriešinimą, okupuoti šalį ir perleisti jos valdymą sau parankiai vyriausybei“.

Kaip ir daugelis kitų politikų ir ekspertų karo pradžioje Italijos premjeras manė, kad rusai greitai pasieks pergalę.

„Tačiau taip neįvyko: jie nenugalėjo, ir nežinia, ar apskritai kada nors nugalės. Ukrainos pasipriešinimas yra didvyriškas. Dabar laukia pasipriešinimo karas, ilgalaikis smurtas ir nesibaigiantis naikinimas. Nėra jokių ženklų, kad ukrainiečiai ketintų susitaikyti su rusų okupacija“, – sakė M. Draghis.

Mario Draghis. EPA-ELTA nuotr.

Popiežius ragina per „karo meto Velykas“ išgirsti taikos raginimus

Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino pasaulio lyderius išgirsti raginimus užtikrinti taiką per „karo meto Velykas“, be kita ko, siaučiant konfliktui Ukrainoje.

„Tebūnie taika karo draskomoje Ukrainoje, taip skaudžiai bandomai smurtu ir naikinimu per žiaurų ir beprasmį karą, į kurį ji buvo įtraukta“, – Vatikano Šv. Petro aikštėje Velykų proga skelbdamas kreipimąsi „Urbi et orbi“ („Miestui ir pasauliui“) sakė Katalikų Bažnyčios vadovas.

„Mūsų akys taip pat negali patikėti šiomis karo meto Velykomis, – pridūrė pontifikas. – Tegul tautų lyderiai įsiklauso į žmonių taikos maldas.“

„Tegul būna taikos sprendimas. Tepasibaigia raumenų demonstravimas, kai žmonės kenčia, – kalbėjo Šventasis Tėvas. – Mūsų širdys taip pat kupinos baimės ir nerimo, kaip ir daugybės mūsų brolių ir seserų, turėjusių įsikalinti, kad apsisaugotų nuo bombardavimų.“

Pontifikas pabrėžė, kad dveji koronaviruso pandemijos metai taip pat pareikalavo „didelės kainos“.

„Buvo atėjęs laikas kartu, ranka rankon išeiti iš šio tunelio, sutelkiant mūsų stiprybę ir išteklius. Tačiau vietoje to mes rodome tebeturintys savyje Kaino dvasios – jis Abelį laikė ne broliu, o varžovu, ir galvojo, kaip jo atsikratyti“, – sakė Pranciškus.

Popiežius sakė laikąs „savo širdyje visą daugybę aukomis tapusių ukrainiečių, milijonus pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų, išskirtų šeimų, vienui vienus paliktus senyvus žmones, sudaužytus gyvenimus ir iki pamatų sugriautus miestus“.

„Matau našlaičiais tapusių vaikų, bėgančių nuo karo, veidus“, – pridūrė jis. – Tegul konfliktas Europoje paskatina mus taip pat susirūpinti dėl konfliktų, kentėjimų ir sielvarto padėties pernelyg daugelyje mūsų pasaulio vietų, į kurias negalime nekreipti dėmesio ir nenorime užmiršti.“

Ukrainos prezidentūra: naftos embargas gali būti įtrauktas į šeštąjį ES sankcijų paketą

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas teigia, kad naftos embargas gali būti įtrauktas į šeštąjį Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketą. Tai, remdamasis Vokietijos savaitraščio „Zeit“ duomenimis, pareigūnas parašė „Telegram“ kanale.

„Šiek tiek viešai neatskleistos informacijos iš Vokietijos „Zeit“, kuris remiasi Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. ES svarsto mechanizmus, kaip į kitą sankcijų paketą įtraukti naftą. Taip pat svarstomi apribojimai bankų sektoriui, ypač „Sberbank“ bankui, ir Rusijos energetikos sektoriui“, – rašo A. Jermakas.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas akcentuoja, kad „sankcijos „Gazprombank“ bankui, per kurį atliekami mokėjimai už rusiškas dujas, taip pat bus veiksmingos“.

ES jau ne vieną savaitę svarsto galimybę įvesti embargą Rusijos naftos produktams. Tai būtų vienas stipriausių smūgių karą Ukrainoje pradėjusios Rusijos ekonomikai.

Žvalgyba: Rusijoje sustojo priešlėktuvinių raketų gamyba

Rusijoje sustojo priešlėktuvinių raketų sistemų gamyba, o gamyklos darbuotojams liepta arba eiti priverstinių atostogų, arba už mėnesinę 50 tūkst. rublių algą užsirašyti kariauti Ukrainoje, feisbuke paskelbė Ukrainos žvalgyba, kurią cituoja „Ukrinform“.

„Uljanovsko mechanikos gamyklos įrenginiai sustabdyti. Ši gamykla gamina radarus ir trumpojo bei vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas Rusijos sausumos pajėgoms (raketų sistemos „Buk“, „Kub“ ir „Tunguska“). Šios kritinės padėties priežastis ta, kad gamyboje naudojama daug įvairių priedų ir elektroninių komponentų“, – sakoma žinutėje.

Žvalgybos duomenimis, iki šiol pagrindinė Rusijos gynybos sektoriaus tiekėja buvo Vokietija, tačiau prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą bendradarbiavimas su rusais buvo sustabdytas.

Darbuotojų teigimu, gamykla negali savarankiškai tęsti gamybos, nes technologiniame procese naudojami praktiškai tik užsienietiški komponentai.

Žvalgybos pareigūnai žinutėje teigia, kad gamyklos vadovybė esą ieško galimybių apeiti sankcijas ir užsitikrinti tiekimą per trečiąsias šalis, įskaitant Kazachstaną. Tačiau tokiu atveju gerokai išaugtų komponentų kaina, nes reikėtų papildomai atsiskaityti už paslaugas šalims tarpininkėms, o tokios išlaidos biudžete nėra numatytos. Galimybių padidinti biudžetą, ukrainiečių žvalgybos žiniomis, irgi nėra.

Mariupolis atmeta Rusijos reikalavimą

Ukrainos ministras pirmininkas sekmadienį pareiškė, kad strategiškai svarbus pietrytinis Mariupolio uostamiestis „dar nekrito“ ir kad jį ginantys Rusijos pajėgų apsupti kariai „kovos iki galo“.

Premjeras Denysas Šmyhalis šiuos komentarus JAV televizijos ABC savaitinei laidai išsakė praėjus kelioms valandoms po Rusijos ultimatumo, reikalaujačio, kad didžiulėje metalurgijos įmonėje įsitvirtinę Mariupolio gynėjai pasiduotų, galiojimo pabaigos.

„Miestas vis dar nekrito, – kalbėjo D. Šmyhalis. – Ten tebėra mūsų karinių pajėgų, mūsų karių. Taigi, jie kovos iki galo.“

Per smūgius Charkive žuvo mažiausiai penki žmonės

Ukrainos antrame pagal dydį mieste Charkive mažiausiai penki žmonės žuvo ir dar 13 buvo sužeisti per virtinę Rusijos pajėgų smūgių, pranešė vienas srities sveikatos apsaugos pareigūnas.

Charkivo srities sveikatos apsaugos departamento vadovas Maksymas Chaustovas patvirtino žuvusiųjų skaičių naujienų agentūrai AFP, kurios žurnalistai, esantys tame šiaurės rytiniame mieste, sakė, kad smūgiai sukėlė gaisrų ir nuplėšė pastatų stogų.

AFP korespondentai girdėjo dvi salves ir matė penkis gaisrus gyvenamuosiuose rajonuose Charkivo centre.

Tuojau po smūgių gatvėje buvo kilusi panika – pėstieji bėgo, automobiliai dideliu greičiu stengėsi išvažiuoti iš apšaudomos teritorijos.

Vienoje vietoje AFP žurnalistai matė kruviną paltą, gulintį šalia šviežio kraujo klano ant žemės. Vienas vietos gyventojas sakė girdėjęs 6–8 raketų sprogimus.

Kai kurių namų stogus nuplėšė sprogimo banga, pažėrusi nuolaužų ant žemės.

Kremlius atitraukė pajėgas nuo sostinės Kyjivo ir kitų šiaurinių Ukrainos teritorijų, bet pastarosiomis dienomis intensyvino atakas šalies rytinėje dalyje, įskaitant Charkivą, esantį vos už 21 km nuo sienos su Rusija.

Penktadienį per gyvenamųjų rajonų apšaudymą Charkive žuvo 10 žmonių. Šeštadienį vienas smūgis nusinešė dar dvi gyvybes.

Scanpix nuotr.

Ukrainos griuvėsiuose darbuojasi gelbėtojai iš keturių užsienio šalių

Gelbėtojai iš keturių užsienio valstybių padeda kolegoms Ukrainoje likviduoti karo padarinius išlaisvintuose miestuose ir kaimuose, skelbia „Ukrinform“.

„Į Ukrainą jau atvyko profesionalūs ugniagesiai gelbėtojai ir gelbėtojai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Australijos, Vokietijos ir Lenkijos. Jie padės kolegoms ukrainiečiams likviduoti karo padarinius deokupuotuose miestuose ir kaimuose“, – feisbuke paskelbė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

Žinutėje pažymima, kad gelbėtojai jau pradėjo darbus Borodiankoje, esančioje netoli Kyjivo.

Kiek anksčiau amerikiečių bendrovė „Vita Inclinata Technologies“ Ukrainos valstybinei nepaprastųjų situacijų tarnybai perdavė unikalią gelbėjimo sistemą „Vita Rescue System“, kurios vertė – daugiau nei 500 tūkst. JAV dolerių.

V. Zelenskis apie derybas su Rusija: Ukrainos visuomenė nenori tęsti dialogo

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teigimu, derybų su Rusija sėkmės tikimybė mažėja, nes Ukrainos visuomenė nenori tęsti dialogo, skelbia naujienų agentūra UNIAN.

Ukrainos prezidentas teigia, kad Kijevas yra pasirengęs diplomatiniam dialogui su Maskva, tačiau toks pokalbis galutinėmis Kremliaus sąlygomis yra neįmanomas.

Jei pasitaikys proga, „mes pasikalbėsime“, interviu CNN sakė V. Zelenskis.

„Bet kalbėti tik Rusijos Federacijos ultimatumų sąlygomis? Šiuo atveju kalbama apie požiūrį į mus, o ne apie tai, ar dialogas bus „geras“ ar „blogas“. Tai (toks dialogas – UNIAN) yra neįmanomas“, – pabrėžė jis.

Prezidento teigimu, derybų su Rusija sėkmės tikimybė mažėja, nes Ukrainos visuomenė nenori tęsti dialogo.

„Šansai mažėja kiekvieną dieną. Pagalvokite apie Bučą, Volnovachą, Borodyanką, Mariupolį. Ateina laikas, kai niekas nenori kalbėti. Mūsų visuomenė nenori, kad tęstume derybas“, – sakė V. Zelenskis, atsakydamas į klausimus apie derybų perspektyvas su Rusija.

Kaip pranešė UNIAN, anot V. Zelenskio, Ukraina nesiruošia atsisakyti teritorijų šalies rytuose, kad užbaigtų karą, ir yra pasirengusi artėjančiam mūšiui Donbase. Šis mūšis gali turėti įtakos karo veiksmų tęsimui.

D. Kuleba apie situaciją rusų apgultame Mariupolyje: miesto nebėra

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pažymėjo, kad situacija Mariupolyje gali tapti „raudona linija“ derybose su Rusija, skelbia naujienų agentūra UNIAN.

Po septynias savaites trukusios Rusijos karių apgulties padėtis Mariupolyje yra siaubinga. Kadaise klestėjusio miesto Azovo jūros pakrantėje „nebėra“.

Tai CBS laidos „Face the Nation“ eteryje pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras D. Kuleba.

„Ukrainos kariuomenės likučiai ir didelė civilių gyventojų grupė faktiškai yra apsupti Rusijos kariuomenės. Jie tęsia kovą, tačiau, sprendžiant iš Rusijos kariuomenės elgesio Mariupolyje, ji siekia bet kokia kaina sulyginti miestą su žeme“, – sakė ministras.

Jis pridūrė, kad padėtis apgultame Mariupolyje gali tapti „raudona linija“ derybose su Rusija.

„Po Bučos tapo ypač sunku tęsti bendravimą su rusais“, – sakė D. Kuleba, turėdamas omenyje Rusijos karių Kyjivo regione įvykdytus žiaurumus civiliams. – Bet, kaip sakė Volodymyras Zelenskis, Mariupolis gali tapti raudonąja linija“, teigė D. Kuleba.

Scanpix nuotr.