Anot jos, lėšos numatytos ministerijos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Susisiekimo ir inovacijų skatinimo priemonė“.

„Tai ne tik finansavimas. Tai yra ir tam tikros teisinės, finansinės ir procedūros platformos kurtis inovacijoms“, – penktadienį Seime organizuotame jūrinio verslo ir politikos forume „Klaipėda jūrinėje Europoje“ teigė L. Maskaliovienė.

Jos teigimu, lėšos turėtų skatinti vadinamųjų „smėlio dėžių“ (angl. sandbox) kūrimąsi Klaipėdos uoste. Jų veiklos rezultatais remiantis, ministrės teigimu, būtų galima „adaptuoti reikalingus teisės aktus, kurie padėtų skatinti inovacijas“. Platesnį priemonės pristatymą viceministrė žada birželio viduryje.

„Skyrėm nei daug, nei mažai – kol kas 24,5 mln. eurų. Birželio 15 d. organizuojame informacinį renginį“, – informavo viceministrė. Jos teigimu, šiame renginyje ministerija plačiau pristatys savo planus ir verslams individualiai pristatys priemonę bei jos galimybes.

Pasak L. Maskaliovienės, uoste jau šiuo metu vykdoma nemažai inovatyvių, veiklai skaitmenizuoti ir automatizuoti skirtų projektų, o šie procesai yra „neišvengiami“.

Loreta Maskaliovienė. M. Morkevičiaus /ELTOS nuotr.

„Šiandien kuo toliau, tuo daugiau šnekame apie automatizavimą, skaitmenizavimą“, – sakė ji.

Diskusijos dėl europinio geležinkelio tiesimo į Klaipėdą yra „labai rimtos“

Kalbėdama apie kitus uostui būtinus pokyčius jo konkurencingumui didinti, viceministrė pabrėžė nepakankamai išplėtotą transporto infrastruktūrą pietinėje uosto dalyje. Pasak jos, ministerija siekia išsiaiškinti, kas trukdo didžiąją dalį iš uosto gabenamų krovinių išvežti geležinkeliais bei kaip uosto pietuose juos išplėtoti.

L. Maskaliovienė įsitikinusi, kad tą įgyvendinus, Klaipėdos geležinkelio stotis aptarnautų tik keliautojus.

„Pietinėje dalyje išplėtojus geležinkelių infrastruktūrą jau šnekame, kaip Klaipėdos mieste būtų galima palikti tik keleivių transportui keliauti geležinkelių linijas ir visą stotį“, – teigė susisiekimo viceministrė, pridūrusi, kad pietinėje Klaipėdos dalyje taip pat būtina plėtoti aplinkkelį, kad krovininis transportas nekeliautų per miestą.

„Tame mazge šnekame apie skirtingų transportų būdų konkretų sujungimą konkrečioms krovinių rūšims tam, kad iš uosto kroviniai būtų išvežami greičiau ir nekiltų kliūčių, kas dabar akivaizdžiai darosi – miestas pajunta ir iš esmės turi tą poveikį, kai kroviniai didėja uoste. Jie, be abejo, važiuoja per miestą“, – sakė L. Maskaliovienė.

Taip pat ji pažymėjo, kad su Europos Komisija „labai rimtai“ diskutuojama dėl standartinės Europoje geležinkelio vėžės tiesimo iki Klaipėdos uosto.

„Tai jau ne tik ekonominis klausimas, bet ir karinio mobilumo, ir saugumo klausimas. Ta pati iššūkių reikalaujanti situacija, kurią turime šiandien, yra ir galimybė susitvarkyti, ko mes nedarėme ir atidėdavome“, – dėstė viceministrė.

„Komisijos žvilgsnis tikrai yra pakankamai rimtas. Dėl to diskusijos apie tai, kad Klaipėdos uostą reiktų geležinkelio vėže prijungti prie viso europinio tinklo yra pakankamai rimtos ir brandžios“, – argumentavo ji.