„Daugiabučio modernizacijos metu galima pasiekti ir daugiau nei 80 proc. siekiantį suvartojamos pastato energijos sutaupymą t.y. renovuojant pastatą į A ir aukštesnę energinio efektyvumo  klasę. Tačiau kol kas dauguma projektų remiasi valstybės nustatytu minimumu ir siekia tik C ir B klasės. Žinoma, tai yra susiję su renovacijos kaštais – už pigiausią kainą niekuomet negausime aukščiausios kokybės“, – teigia Statybų sektoriaus vystymo agentūros direktorius Aidas Vaičiulis.

Anot jo, ankščiau ar vėliau siekiantiems aukštesnių energinio efektyvumo klasių,  paramos lygis nesikeis, o gyventojams, siekiantiems valstybės nustatytų minimalių reikalavimų, ši parama mažės.

Lietuva išsiskiria tarp kitų ES šalių

Lietuvoje parama daugiabučių modernizacijai išsiskiria savo dydžiu – ji yra didžiausia Europos Sąjungoje. Pasak A. Vaičiulio, ja reikėtų suskubti pasinaudoti.

„Tie, kurie dabar suskubs ir renovuosis, taip sumažindami energines išlaidas bei padidindami gyvenimo komfortą – išloš. Tačiau gyventojai, kurie praleis šią progą, ateityje už naudojamą energiją mokės tik daugiau, kadangi reikia renovuoti didžiulį pastatų kiekį, valstybė ateityje diferencijuos savo paramą ir laukiantieji paramos iš valstybės gaus mažiau. Tikėtina jei „atsibundančių“ skaičius didės, tai dar ir dėl tam momentui galiojančio paramos reikės pastovėti eilėje“, – teigia pašnekovas.

Siekiama visapusiškos kokybės

Statybų sektoriaus vystymo agentūros direktorius sako, kad artimiausiu metu įgyvendinant modernizacijos projektus daugiau dėmesio bus skiriama visapusiškai kokybei.

„Renovacijos darbų kokybės klausimas yra itin aštrus. Jis apima ne tik energinio naudingumo klasės rezultatus, bet ir paties modernizavimo proceso kokybę. Gyventojai pasitikintys tik rangovu, tikisi aukštos kokybės bet nusivilia, jei negauna to, ko tikėjosi.

Visų pirma, reikia skirti dėmesio kokybiškam projekto paruošimui. Vėliau vykdomas projekto įgyvendinimo ir tinkamų statybos produktų parinkimo valdymas ir priežiūra, užkertant kelią nekokybiškų ir nesertifikuotu statybos medžiagų naudojimui“, –  pasakoja A. Vaičiulis.

Pasak jo, šiuo metu fiksuojamas tiek medžiagų, tiek darbų kainų augimas. Jei prie aukštos kainos pridėsime dar ir darbų kokybės trūkumą, butų savininkai nebenorės investuoti į savo daugiabučių modernizaciją.

Prisideda prie energetinės nepriklausomybės

„Karas Ukrainoje labai aiškiai parodė, kad esame priklausomi nuo iškastinio kuro, todėl turime siekti, kad mūsų pastatai, daugiabučiai nenaudotų iškastinio kuro ir apskritai naudotų labai mažai energijos“, – teigia A. Vaičiulis.

Statybų sektoriaus vystymo agentūros direktorius pabrėžia, kad visi pastatai turės būti modernizuoti iki nulinės energijos, nes esame Europos Sąjungos (ES) nariai ir Lietuva yra pritarusi šiam tikslui. Prieš Rusijos invaziją į Ukrainą šį tikslą pasiekti buvo užsibrėžta iki 2050 m., tačiau dabar dauguma ES šalių šį terminą perkėlinėja iki 2030–2035 m.

Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti: www.betalt.lt [4] arba telefonu 8 614 99699.