„Bet koks darbuotojo tobulinimasis, savišvieta ar mokymasis yra teigiamas dalykas ir trišalėje taryboje mes pritariame šitam Seimo nario Luko Savicko pasiūlymui, kuris sako, kad darbuotojas turės teisę savo sąskaita išeiti penkias dienas savišvietai. Be abejonės, yra tam tikrų techninių iššūkių. Kas yra ta savišvieta? Tai yra labai plati sąvoka, bet tikriausiai pats principas yra teigiamas. Taip pat paliekama galimybė, jeigu yra kolektyvinis susitarimas darbovietėse, gali būti sutarta, kad darbdavys tas dienas apmokės. Bet kol kas pats principas, kad tai yra daugiau darbuotojo teisė pačiam savo sąskaita užsiimti savišvieta“, – komentavo A. Romanovskis.

Dabar yra pakankamai įtempta situacija darbo rinkoje, tad bet kokios galimybės darbdaviui pasiūlyti kažką papildomai prie atlyginimo gali būti privalumas.

Mažai tikėtina, kad darbdaviai imsis apmokėti savišvietos atostogas, mat pati sąvoka turi daug reikšmių, pvz., šviestis galima ir naršant internete.

„Dabar yra pakankamai įtempta situacija darbo rinkoje, trūksta darbuotojų, tad bet kokios galimybės darbdaviui pasiūlyti kažką papildomai prie atlyginimo gali būti privalumas. Bet mes turime suprasti, kad savišvieta – ypatingai bendras apibrėžimas, tai yra bet kas. Knygos skaitymas irgi yra savišvieta arba naršymas internete ir informacijos rinkimas yra savišvieta. Todėl labai sunku įvertinti, o ką veiks tas darbuotojas per penkias dienas. Tai daugiau yra teisė jam išeiti savo sąskaita ir padaryti tam tikrą intelektualinę pertrauką nuo darbo bei užsiimti kitais dalykais“, – aiškino verslo konfederacijos prezidentas.

Gali būti, kad atsiras sistema, kaip patikrinti, ką darbuotojas iš tikrųjų veikė per savišvietos atostogas.

„Mes kėlėme diskusijoje tokį klausimą ir tikriausiai bus kažkokia praktika. Svarbu, kad ta priemonė pateisintų tikslą. Darbdaviai ir dabar kalbasi su darbuotojais, kai paprasčiausiai reikia pauzės nuo darbo. Tokie susitarimai yra pasiekiami“, – sakė A. Romanovskis.

Taip pat buvo keltas ir kitas siūlymas – laisva diena, kurią darbuotojas skirtų savo seniems, ligotiems ir priežiūros reikalaujantiems tėvams. Darbdaviai tokiam siūlymui nepritarė.

„Mes bandome skirti vieną dieną per mėnesį prie atostogų, kurią būtų galima skirti ligotų tėvų priežiūrai, bet, ar tai išspręs [problemą]? Mes, kaip darbdaviai sakome, kad tai yra valstybės pareiga rūpintis senais žmonėmis, kurie mokėdavo mokesčius ir turi gauti tą paslaugą, o ne vaikų ar šeimos narių pareiga juos prižiūrėti. Sutikime, kad viena papildoma diena priežiūros kokybės neišsprendžia. Mums reikia visuomenėje susitarti, ar mes bandome spręsti neįgalių vaikų, vaikų auklėjimo, pagyvenusių, sergančių tėvų problemą paprasčiausiai pridedant nedarbo dienų prie žmonių atostogų ar vis dėlto bandome spręsti socialines problemas per valstybinę sistemą. Kas ir yra visose civilizuotose valstybėse“, – dėstė A. Romanovskis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot pašnekovo, nėra teisinga darbdaviams ant pečių užkrauti senus, savimi sunkiai pasirūpinančius žmones. Jais turėtų rūpintis ne artimieji, o valstybės socialinė sistema.

„Darbdaviai yra stipriai silpnesnėje pozicijoje nei valstybė, o mes visi mokame mokesčius, draudimą, pensijų draudimą, kad paskui, kai jie yra seni gautų tas paslaugas iš valstybės. Toks yra socialinis susitarimas ir tikriausiai nėra labai sąžininga dabar bandyti spręsti pagyvenusių, ligotų tėvų problemą per darbdavius. Aš pats turiu solidaus amžiaus mamą ir suprantu, kad kol kas praktiškai aplinkiniai žmonės turi rūpintis paslaugomis, nors taip neturėtų būti. Civilizuotose valstybėse darbingas žmogus dirba, o valstybė su savo socialine sistema nuima tą krūvį nuo dirbančio žmogaus“, – aiškino A. Romanovskis.

Pasak verslo konfederacijos prezidento, vieno laisvadienio per mėnesį prižiūrėti tėvams senyviems nepakaks ir viliasi, kad Vyriausybė priims pensininkų priežiūros sistemos pakeitimų, užtikrinančių orią senatvę kiekvienam.

Valstybės pasakymas, kad nėra pinigų... mes žinome šitą mantrą. Šiaip niekam nėra pinigų iki tol, kol jų neatsiranda.

„Viena papildoma diena per mėnesį prie atostogų problemos neišsprendžia, nes senyvam ir ligotam žmogui reikia beveik 24 val. per parą priežiūros. Valstybės pasakymas, kad nėra pinigų... mes žinome šitą mantrą. Šiaip niekam nėra pinigų iki tol, kol jų neatsiranda. Čia yra politinės valios klausimas. Aš žinau, kad šita Vyriausybė svarsto priežiūros sistemos peržiūrėjimą, galbūt net kažkokio draudiminio elemento įvedimą, kad žmonės, kai jie pasensta, būtų tikri, kad atsitikus nelaimei jie gautų tą pašalpą“, – tvirtino A. Romanovskis.

Jau ne pirmus metus kalbama apie keturių darbo dienų savaitę, tačiau susitarti nepavyksta.

„Keturių dienų darbo savaitė niekaip nesprendžia socialinių problemų. Kol kas mes matome, kad dirbančių žmonių trūksta, tai trumpinant darbo dienas turi būti didinamas efektyvumas. Taip pat yra klausimas, ar mes kaip visuomenė esame pasiruošę sutikti, kad kai kurios paslaugos bus teikiamos trumpiau. Pavyzdžiui, viešosios paslaugos bus teikiamos ne penkias, o keturias dienas per savaitę“, – klausimą iškėlė A. Romanovskis.

2009-ųjų ekonominės krizės metu žmonės džiaugėsi, kad apskritai turėjo darbą. Dabar darbo vietų pilna, tačiau nėra, kam dirbti.

„Būtų sudėtinga mus lyginti su praėjusia krize, nes tada darbo vietų buvo mažiau nei norinčių dirbti, o šiuo metu yra 60 tūkst. laisvų darbo vietų“, – teigė A. Romanovskis.