„Konkretūs sprendimai bus priimami tuo metu, kai jie bus priimami remiantis tais duomenimis, kurie bus prieinami tuo metu, kai bus priimami sprendimai. Tai nereiškia, kad nebus didinamos palūkanų normos, nes dabar yra paankstinta. Pinigų politikos normalizacija bus tęsiama“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko, su tokia infliacija, kokia yra dabar, teks kovoti bent dvejus metus, kol pasieksime normalų lygį.

„Sprendimai persiduoda į ekonomiką ilgesniu laikotarpiu. Europos centrinio banko birželio prognozės rodo, kad 2024 metais infliacija turėtų grįžti į 2 proc. teritoriją“, – tęsė G. Šimkus.

Ekonomistai įspėja gyventojus taupyti lėšas šaltajam sezonui.

„Iki liepos 1 d. elektros kaina pagal standartinį planą buvo 16,07 cento, o dabar turėsime 24 centus po subsidijų. Pokytis yra 40 proc. Jeigu už elektrą išleisdavai 50 eurų, dabar išleisi 20 eurų daugiau“, – teigė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Gyventojai jau ruošiasi sunkmečiui.

„Ir taupome, ir atsisakome, nes einame į ekonomikos blogėjimą“, – kalbėjo šalies gyventojas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Taupau. Kaupiu žiemai, nes brangs šildymas, kitos paslaugos, vanduo“, – teigė kita gyventoja.

Pasak prognozių, rugsėjo mėnesį, dar labiau pakėlus bazinę palūkanų normą, 100 tūkst. eurų paskolą turintys asmenys papildomai per metus turės susimokėti apie 1 tūkst. eurų. Per mėnesį – 80 papildomų eurų.

Gyventojų kišenes šaltuoju sezonu dar papildomai patuštins padidėjusios elektros, dujų ir degalų kainos.

„Turbūt lengviausia bus tiems, kurie 2020–2021 metais kaupė lėšas. Nereikia pulti į visišką taupymą, nes tuomet būtų blogai ekonomikai. Reikia elgtis atsakingai“, – sakė T. Povilauskas.

Lietuvoje šiuo metu – viena didžiausių infliacijų Europoje, siekianti apie 20 proc.