Ekspertas atkreipė dėmesį, kad įstatymiškai yra numatyti tam tikri atvejai, kuriais pilietybės yra netenkama, tačiau pilietybės atėmimo galimybės, pasak jo, Lietuvos įstatymuose nėra numatyta.

„Manyčiau, kad gal paskubėta su tokiu pasiūlymu, nes jeigu pažiūrėtume į Pilietybės įstatymą, tai tam yra nustatyti pagrindai, kada asmuo gali netekti pilietybės. Tai tarkime, kai jis įsigyja pilietybę pagal suklastotus dokumentus, įsigijo kitos valstybės pilietybę, gali netekti Lietuvos pilietybės, nes įstatymas draudžia būti jam kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu“, – teigė V. Sinkevičius.

Profesorius atkreipia dėmesį, kad taip pat asmuo pilietybės netekti gali tuo atveju, kai be Lietuvos Vyriausybės leidimo įstoja į kitos valstybės tarnybą.

Pačiame įstatyme yra parašyta, kad pilietybė negali būti atimta.

Visgi Konstitucijos ekspertas atkreipia dėmesį, kad įstatymas apskritai nenumato galimybės iš asmens pilietybę atimti. Pasak jo, asmuo gali tik jos netekti.

„Pačiame įstatyme yra parašyta, kad pilietybė negali būti atimta. Pilietybės atėmimą paprastai naudojo diktatorinės valstybės, kai jos bausdavo disidentus, neleisdavo grįžti į savo pilietybės šalį ir panašiai. Yra du skirtingi dalykai: pilietybės netekimas, kai asmuo atlieka tam tikrus veiksmus, dėl ko jis netenka pilietybės. Ir antras dalykas, pilietybės atėmimas. Tai mūsų Pilietybės įstatymas pilietybės atėmimo kaip tokio nenumato“, – paaiškino jis.

V. Sinkevičius nesutinka su Stasio Šedbaro pasvarstymu, kad jei trūksta teisinių mechanizmų M. Drobiazko pilietybei atimti, procedūras galima patobulinti. Pasak jo, procedūrų dėl pilietybės pakeitimas gali būti pavojingas.

„Aš manau, kad nieko nereikia keisti, nes tas keitimas, jeigu mes tik įtvirtinsime įstatyme galimybę atiminėti pilietybę, tai tas įstatymas esant kitai politinei valdžiai, kitai daugumai gali būti naudojamas negeriems tikslams“, – pažymėjo jis.

Teisės ekspertas akcentuoja, kad pilietybė išimties tvarka turėtų būti suteikiama labai atsargiai – Lietuvai ypač nusipelniusiems žmonėms. Anot jo, M. Drobiazko atveju ši sąlyga nebuvo išpildyta.

„Pilietybę išimties tvarka reikia teikti labai atsargiai, nesišvaistyti pilietybe. Nes dažnai susiduriame su situacija, kai tą pilietybę išimties tvarka gauna žmonės, kurie jos visiškai neverti. Tai šis atvejis yra toks pats – ji buvo suteikta asmeniui, kuris jos visiškai nevertas. Bet įstatymas nenumato galimybės atimti pilietybės“, – pabrėžė jis.

Galima svarstyti čiuožėjams suteiktų valstybinių apdovanojimų atėmimą

Nors V. Sinkevičius nemano, kad pilietybės M. Drobiazko galėtų netekti, tačiau, pasak jo, šioje situacijoje galima būtų spręsti dėl čiuožėjams įteiktų valstybės apdovanojimų atėmimo.

„Yra nuostata, kad jeigu apdovanotas asmuo pažemina apdovanotojo vardą, tai prezidentas turi teisę išbraukti jį iš apdovanotų asmenų sąrašo. Ir yra dar pareiga tam asmeniui grąžinti apdovanojimą Prezidentūrai“, – atkreipė dėmesį jis.

M. Drobiazko ir P. Vanagui 2000 metais yra įteikti Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiai.

Primename, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras sakė, kad Lietuvos pilietybė M. Drobiazko buvo suteikta kaip dovana, o ją, pažymėjo politikas, galima atsiimti. Ypač, akcentavo S. Šedbaras, jei Lietuvos pilietybę gavusio asmens veiksmai niekaip nedera su šaliai ypač svarbiais principais. Kaip leido suprasti Seimo narys, garsiausios visų laikų Lietuvos šokių ant ledo poros pasirodymas Kremliaus ruporo žmonos renginyje būtų pakankamas pagrindas pradėti diskusiją dėl 1992 metais suteiktos pilietybės atėmimo.