„Būtent tam reikalingas šis žingsnis –  struktūrinė, sisteminė, ilgalaikė reforma, kuria mes siekiame, kad žmonės, turintys negalią, galėtų savarankiškai gyventi visose gyvenimo srityse – įsitraukti ir į visuomeninį gyvenimą, ir kad būtų palengvintas jų įtraukimas į darbo rinką“, – pirmadienį pristatydama naują reformą žurnalistams sakė ministrė.

Pasak M. Navickienės, šiuo metu Lietuvoje žmonės su negalia sudaro apie 8 proc. visų šalies gyventojų.

„Nors 147 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų turi negalią, pernai tik 34 proc. jų pasinaudojo socialinėmis integracijos priemonėmis ir tik 13 proc. 2020 metais gavo paslaugas savivaldybėse“, – pabrėžė ministrė.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Justinos Jakštienės teigimu, siekiant, kad apie 6 mln. eurų kainuosianti reforma įsigaliotų nuo 2023 metų liepos, reikės ne tik pakeisti bent penkis įstatymus, tačiau ir iš esmės pertvarkyti negalios nustatymo modelį

„Šiai dienai negalios vertinimas iš dalies yra diskriminacinis, nes nustatytas darbingumo lygis siejamas su asmens darbiniu užimtumu ar asmens galimybėmis dirbti, tačiau visiškai nevertinami aplinkos veiksniai, galimybės gyventi savarankiškai, dalyvauti visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis“, – sakė viceministrė.

Anot jos, dabartinis negalios vertinimo modelis grindžiamas medicininiais kriterijais (jie sudaro apie 90 proc.) ir tik maža apimtimi vertinami žmogaus gebėjimai, todėl bus siūloma medicininių kriterijų įtaką mažinti iki 60 proc., vėliau – iki 50 ir 40 proc., o daugiau svorio suteikti gebėjimams.

Viceministrės teigimu, taip pat bus siūloma, kad ir darbingo amžiaus, ir pensinio amžiaus žmonėms būtų nustatomas vadinamasis dalyvumo lygis – jiems būtų leidžiama rinktis, kurią išmoką nori gauti po negalios vertinimo.

Ministerijos teigimu, šiuo metu neįgaliųjų skurdas siekia 32 proc. ir yra vienas didžiausių ES, o pensinio amžiaus asmenų – 29 proc.

Reforma taip pat siūloma mažinti biurokratiją bei apjungus dvi neįgaliaisiais besirūpinusias institucijas sukurti vieno langelio principu veikiančią Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą.

„Taip pat bus mažinama biurokratizmo ir painiavos, o reorganizavus dvi institucijas – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ir Neįgaliųjų reikalų departamentą su pavaldžiomis įstaigomis – bus įsteigta Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra veiksianti „vieno langelio“ principu“, – pridūrė J. Jakštienė.

Pasak viceministrės, dėl dabartinės sistemos nerangumo šiuo metu tik apie trečdalis (34 proc.) žmonių su negalia naudojasi socialinės integracijos priemonėmis, skirtomis jų socialinei atskirčiai mažinti: būsto pritaikymu, asmenine pagalba, socialinės reabilitacijos paslaugomis bendruomenėje. Šią problemą planuojama spręsti pasitelkianti vadybos paslaugą.

„Pavyzdžiui, nustačius negalią, asmeniui bus paskiriamas atvejo vadybininkas, kuris su žmogumi ir jo artimaisiais sudarys atvejo vadybos planą, pagal kurį turės būti teikiama kompleksinė pagalba ir paslaugos“, – sakė J. Jakštienė.

Ministerija tikisi, kad pakeistas negalios nustatymo modelis ir vadybos taikymas kasmet padės mažiausiai 65 tūkst. žmonių su negalia gauti būtiną pagalbą.

Planuojama reforma taip pat leis neįgaliesiems paprasčiau gauti tikslinių kompensacijų, jos bus didesnės.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo, kad asmuo turės teisę pasirinkti vieną iš kompensacijų: už lengvojo automobilio įsigijimą (kartą per 6 metus – 3 tūkst. eurų) arba jo techninį pritaikymą (kartą per 6 metus – iki 6 tūkst. eurų). Iki šiol kas šešerius metus buvo galima gauti tik 3 tūkst. eurų automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją.

Pernai beveik 221 tūkst. šalies neįgaliųjų, įvairioms pagalbos ir integracijos priemonėms iš biudžeto buvo skirta 14,6 mln. eurų.