„Manau, kad galite apriboti tam tikrus atskaitymus, tam tikras lengvatas. Tų lengvatų tolimesnis taikymas gal ir yra pateisinamas, bet labai svarbu, kad tai neužsitęstų. Tai taikytina ne tik Lietuvai. (...) Suprantu, kad valstybei politiškai labai sunku didinti mokesčius, viskas priklauso nuo pasirinkimo variantų, kuriuos turi Vyriausybė“, – EBPO parengtos 2022 metų Lietuvos ekonominės apžvalgos pristatymui skirtoje spaudos konferencijoje ketvirtadienį Vilniuje sakė EBPO atstovas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako pritarianti, kad papildomų mokesčių lengvatų nereikia, o dabartinės turėtų būti laikinos. 

„Pritarčiau, kad visos mokestinės lengvatos, kurios taikomos čia ir dabar, turėtų būti laikinos ir apie papildomą plėtrą, man atrodo, šiuo metu galvoti būtų neteisinga, ypač jeigu kalbame apie pokyčius, kurie yra sisteminiai, ilgalaikiai ir nėra susiję su esamos situacijos sprendimu“, – spaudos konferencijoje teigė G. Skaistė. 

Pasak A. Pereiros, norint išvengti naujų mokesčių galima keisti jų derinius, pavyzdžiui, mažinant socialines įmokas didinti su aplinkosauga susijusius mokesčius. 

„Galite sumažinti socialines įmokas ar kompensuoti jas kitais mokesčiais, tai yra vienas iš dalykų, kuriuos galite įgyvendinti, tam, kad tas mokestinis derinys, ar įplaukos ateinančios iš mokesčių būtų iš įvairių šaltinių. Pavyzdžiui, socialinių įmokų mažinimas gali būti kompensuojamas kažkokiomis aplinkosaugos mokesčiais“, – sakė A. Pereira.

Ministrės G. Skaistės teigimu, diskusija apie naujus mokesčius vis dar įmanoma – Finansų ministerija yra suformulavusi galimų mokestinių pakeitimų krepšelį, tačiau diskusija Seime dėl jo galima tik sulaukus koalicijos partnerių pritarimo.

„Reikia kitų politinių partijų pritarimo, jeigu jis būtų ir sutarimas tarp koalicijos partnerių atsiras, kad tam tikri sprendimai galimi, kurie prisidėtų prie bendros Vyriausybės krypties, manau, kad su mokestiniais pakeitimais galėtume vėliau vis dar sugrįžti į plenarinę salę“, – sakė G. Skaistė.

Anksčiau valdantieji tvirtino, kad galima mokesčių reforma turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 2023 metų sausį. Tačiau šiemet vasarį pasidėjus karui Ukrainoje ir kilus energijos išteklių krizei mokesčių peržiūra buvo atidėta laukiant, kol situacija stabilizuosis.

Kitų metų biudžete Vyriausybė nesiūlo įvesti jokių naujų mokesčių, išskyrus siūlymą pusmečiui pratęsti PVM lengvatą maitinimo įmonėms, meno ir kultūros, atlikėjų, sporto klubų paslaugoms bei beribotai pratęsti PVM lengvatą viešbučiams.

Dabar lengvatinis 9 proc. PVM tarifas taikomas popierinėms knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, o 5 proc. – ir popieriniams, ir elektroninės formos periodiniams leidiniams.