Sumažėja net 20 proc.

Pagal iki šiol galiojusią tvarką, kompensacijos už darbą lauko sąlygomis, darbą, kuris susijęs su kelionėmis ar važiavimu, ar kilnojamojo pobūdžio darbą, gali būti apmokamos iki 50 proc. darbuotojo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio. Šios mokamos tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos.

„Nuo lapkričio 1 d. šių kompensacijų dydis sumažėja net penktadaliu ir paliekama iki 30 proc. darbuotojo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šis Darbo kodekso pakeitimas galios laikinai, iki kitų metų birželio 1 d., o vėliau šios kompensacijos apskritai išnyks“, – pastebėjo Diana Gečienė, „Averus“ teisininkė, darbo teisės specialistė.

Iki tol šios kompensacijos tebebus neapmokestintos GPM ir VSD mokesčiais, tačiau mažiau nei po metų jų išvis neliks.

Kodėl naikinamos?

Pasak ekspertų, galima įtarti, kad kompensacijų nelieka dėl darbdavių piktnaudžiavimo šia sistema, kadangi darbdavys, viliodamas darbuotojus, darbo skelbime į atlyginimo dydį neretai jau būna įtraukęs kompensacijas, o darbuotojas apie tai informuojamas tik darbo pokalbio metu ar sudarant darbo sutartį.

Nuo lapkričio 1 d. šių kompensacijų dydis sumažėja net penktadaliu.

„Pasirašant darbo sutartį, iš pirmo žvilgsnio, darbuotojui gali atrodyti, kad viskas gerai: darbdavys mokės tiek, kiek pažadėta darbo skelbime, tačiau darbuotojas gali nesuprasti, kad kompensacija nėra darbo užmokestis. Atitinkamai, jos nėra įtraukiamos skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, atostoginius ar kitas socialines išmokas“, – akcentavo teisininkė.

Ta pati problema kyla ir kreipiantis banko paskolos. Bankas kompensacijų neįtraukia į darbuotojo gaunamą darbo užmokestį, tad dažnu atveju tai gali bloginti darbuotojo padėtį skolinantis. Tiesa, pasak teisininkės, pasitaiko atvejų, kai darbdaviai sumoka mokesčius už tokio pobūdžio kompensacijas, nors įstatymas ir nenumato prievolės to daryti.

Priemokos už darbą

DK nustatyta, kad darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, yra kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos. Pavyzdžiui, darbais lauko sąlygomis laikomi tie atvejai, kai darbuotojai dirba lauke, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip –10 °C arba aukštesnė kaip +28 °C, arba dirbama nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip +4 °C.

Taigi, pvz., visų profesijų darbuotojai, kurie šią vasarą dirbo lauke per karščius (esant didesnei kaip kaip +28 °C temperatūrai), galėtų gauti minimas kompensacijas.

„Nors šios kompensacijos ir įtvirtintos DK, tačiau darbdavys ir darbuotojas dėl tokių kompensacijų turėtų susitarti darbo sutartyje, arba šios garantijos gali būti nustatytos darbdavio vidiniuose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje arba darbovietėje galiojančioje darbo apmokėjimo tvarkoje“, – patarė teisininkė.

Jei nėra aukščiau paminėtų susitarimų ar tvarkų, bet darbuotojas faktiškai dirba tokio pobūdžio darbą, jis gali raštu kreiptis į darbdavį prašydamas mokėti tokias kompensacijas. Darbdaviui nesutikus, darbuotojas turėtų teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją.

Vidiniai įmonės aktai

DK įtvirtina darbdavio teisę tam tikrais atvejais keisti darbo sutarties sąlygas be darbuotojo sutikimo. Taigi darbdavys turėtų keisti darbo sutartis, kai pakinta atitinkamas darbo sutarties sąlygas reglamentuojančios taisyklės.

Apie šių sąlygų pokyčius darbuotojas turi būti informuotas prieš protingą terminą, jį darbdavys parenka savo nuožiūra – sudarydamas sąlygas darbuotojui pasirengti būsimiems pokyčiams.