Tačiau atliekų tvarkytojai kiekvieną rudenį ir pavasarį susiduria su situacijomis, kai į KRATC aikšteles atvažiuoja dešimtis naudotų padangų prisikrovę asmenys, kurie teigia, esą darantys gerą darbą – surinkę padangas iš kaimynų ar tiek padangų radę šalia kelio. Meluoja jie ar sako tiesą – sunku patikrinti, bet kad yra gudraujančių padangų servisų ar privačiai dirbančių meistrų, papasakoja patys klaipėdiečiai.

„Ne kartą teko susidurti su situacija, kad paklausus, kodėl gyventojas padangas atvežė į mūsų aikštelę, išgirstame atsakymą, jog servise nepriėmė, liepė vežti mums“, – pasakojo Gediminas Sendrius, KRATC ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus vadovas.

Kita pasitaikanti piktnaudžiavimo situacija, kai, norėdami atsikratyti didesniu padangų kiekiu, asmenys jas priduoda į skirtingas aikšteles. Taip Klaipėdoje vietoj leistinų 5 padangų atsikratoma 15. Toks piktybinis elgesys sukelia problemų ir atliekų tvarkytojams, ir eiliniams klaipėdiečiams. Mat po ekologinės nelaimės Alytuje, kai kilo didžiulis gaisras padangų perdirbimo įmonėje, KRATC aikštelėse leidžiama sukaupti ir laikyti tik nedidelį padangų kiekį. Todėl būna dienų, kai aikštelėse dėl sukaupto pertekliaus padangos nepriimamos.

„Visoje Lietuvoje galioja tvarka, kad didžiųjų atliekų aikštelės yra tik pagalbinė vieta, kur gyventojams leidžiama atgabenti naudojimui nebetinkamas padangas. Pagrindinės jų surinkimo vietos turėtų būti padangų parduotuvės ir servisai. Jose perkant naujas, senos padangos priimamos nemokamai. Padangos nėra komunalinė atlieka. Už jų sutvarkymą atsakingos padangas parduodančios įmonės. O kai padangos atvežamos į KRATC aikštelę, dalį jos sutvarkymo kaštų padengiama iš gyventojų rinkliavos“, – aiškino G. Sendrius.

Tad, siekiant geriau kontroliuoti padangų tvarkymą, KRATC nuo gruodžio 1 d. įsiveda kolegų išbandytą ir pasiteisinusią priemonę – padangų deklaraciją. Kiekvienas Klaipėdos miesto ar regiono gyventojas, atvežantis į KRATC aikštelę naudotas padangas, turės užpildyti blanką, nurodant asmens tapatybę (paso, tapatybės kortelės ar vairuotojo pažymėjimo duomenys) ir automobilio valstybinį numerį. Papildomas punktas, kuris gali būti ir nepildomas, koks servisas atsisakė priimti padangas. Ši informacija bus suvedama į KRATC duomenų bazę ir piktnaudžiaujantiems asmenims didesnio padangų kiekio išvežioti į skirtingas aikšteles nebepavyks.

„Mūsų kolegos Alytuje ir Panevėžyje jau seniau įsivedė tokias deklaracijas ir pastebėjo, kad padangų į jų aikšteles atvežama vis mažiau. O informacija apie padangų nepriimančius servisus atiduodama aplinkosaugos inspektoriams, kurie kontroliuoja šią verslo sritį“, – pasakojo G. Sendrius.

Užpildyti padangų deklaraciją bus galima iš anksto parsisiuntus formą iš interneto svetainės www.kratc.lt, arba atvykus į konkrečią KRATC aikštelę. Pasak KRATC atstovo, ši procedūra užtruks 1–2 minutes.