„220 (eurų už MWh – BNS) kaina yra per aukšta, palyginti su kainomis 2020 metais. Tai daugiau nei dešimt kartų aukštesnė kaina, taigi, kai mes kalbame konkurencingumą ir tiekimo saugumą, tai nėra tinkama priemonė“, – „Verslo žinių“ surengtame Baltijos energetikos forume ketvirtadienį sakė I. Žilienė.

Remdamasi šaltiniais užsienio žiniasklaida skelbia, kad ES pirmininkaujanti Čekija pirmadienį pasiūlė nustatyti 220 eurų viršutinę ribą artimiausio mėnesio sandoriams Nyderlandų TTF prekybos taške – ji būtų aktyvuota tuo atveju, jei kito mėnesio dujų kaina šią ribą viršytų penkias dienas.

Tuo metu lapkričio pabaigoje Europos Komisija buvo pasiūliusi nustatyti 275 eurų ribą aktyvuojant ją tik tuo atveju, jei kito mėnesio dujų kaina šią ribą viršytų dvi savaites.

Latvijos Ekonomikos ministerijos Energetikos rinkos ir infrastruktūros departamento direktorė Liga Rozentale teigė abejojanti, ar tokia riba būtų aktyvuota.

„Nesu įsitikinusi, kad šis mechanizmas veiktų, jeigu jis būtų įjungtas, kadangi nustatyta kainos riba yra labai aukšta“, – konferencijoje Vilniuje teigė Latvijos vyriausybės atstovė.

Tuo metu Estijos Ekonomikos ir komunikacijų ministerijos vicekancleris energetikai Timo Tataras skeptiškai įvertino siūlymą nustatyti viršutinę ribą – anot jo, tai pakenktų tiekimo saugumui.

„Jei šį mechanizmą įgyvendinsime per greitai, neturėdami poveikio vertinimo, mes galime susidurti su tiekimo saugumo  problemomis“, – teigė forume nuotoliniu būdu dalyvavęs T. Tataras.

„Paprastai, kainų uždarymas arba kainų lubos yra efektyvios priemonės tuomet, kai tuo pačiu metu galime kontroliuoti savo energijos suvartojimą. (...) Jeigu įvesime dujų kainų lubas neturėdami tinkamos savo vartojimo kontrolės, galime susidurti su situacija, kuomet mums trūks prekės, kurios kainą bandome riboti“, – kalbėjo jis.

Dėl viršutinės dujų kainų ribos kitą antradienį neeiliniame posėdyje tarsis už energetiką atsakingi Bendrijos ministrai.

Ieškant būdų, kaip sumažinti itin išaugusias dujų ir elektros kainas, dujų kainų lubas rudens pradžioje pasiūlė šį pusmetį ES pirmininkaujanti Čekija. Lubas elektros gamybai naudojamoms dujoms nuo birželio, leidus Briuseliui, taiko Ispanija ir Portugalija – dėl to jose yra vienos mažiausių elektros kainų ES. 

Šiuo klausimu blokas pasidalijo į dvi stovyklas. Tokioms luboms pritaria maždaug pusė Bendrijos šalių, tarp jų ir Lietuva, tačiau prieštarauja Vokietija, Nyderlandai, Austrija, Danija ir Vengrija – motyvuojama, jog dujų kainų lubos gali nuo ES atgrasyti ir į kitas rinkas nukreipti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekėjus taip pakenkiant jų tiekimo saugumui, taip pat padidinti dujų paklausą, o dėl to gali ištuštėti žiemai užpildytos dujų saugyklos.