Pasak Statistikos departamento, lyginant 2001 ir 2021 metų surašymų duomenis matyti, jog labiausiai sumažėjo rusų tautybės gyventojų dalis – nuo 6,3 proc. iki 5 procentų. Kiek mažiau traukėsi lenkų dalis – nuo 6,7 proc. iki 6,5 proc., baltarusių – nuo 1,2 proc. iki 1 procento nuo bendro gyventojų skaičiaus.

Statistikos departamentas taip pat nurodo, jog nuo 0,7 iki 0,5 proc. sumažėjo ukrainiečių, tačiau šie skaičiai neatspindi pokyčių po šių metų vasarį prasidėjusios Rusijos invazijos.

Kaip BNS vėliau informavo departamentas, nuo karo pradžios pabėgėliai iš Ukrainos įtraukiami į išankstinę mėnesinę migracijos statistiką, bet tik tuo atveju, jei oficialiai deklaravo savo gyvenamąją vietą šalyje ir turi leidimą bei ketina čia gyventi ne trumpiau nei metus.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, šių metų sausio–lapkričio į Lietuvą atvyko 47 947 Ukrainos piliečiai. Rengiant galutinius duomenis, pabėgėliai bus analizuojami, vertinant, jie atitinka nuolatinio gyventojo statusą ir tikėtina, kad jų skaičius sumažės.

Departamento skelbiamose švieslentėse nurodoma, kad nuo karo pradžios į Lietuvą atvyko apie 72 tūkst. Ukrainos gyventojų, tačiau į šį skaičių patenka visi ukrainiečiai, kurie užsiregistravo Migracijos departamente.

2021 metų surašymo duomenys taip pat parodė, kad tarp miesto gyventojų rusų, baltarusių ir ukrainiečių dalis didesnė nei tarp kaimo gyventojų, o lietuvių ir lenkų – atvirkščiai: tarp kaimo gyventojų didesnė nei tarp miesto.

Kaime lietuviai sudarė 87,1 proc. visų šių vietovių gyventojų, mieste – 83,4 proc. visų jų gyventojų, lenkai – atitinkamai kaime 7,9 proc. ir 5,8 proc. mieste.

Iš viso per du dešimtmečius nuolatinių gyventojų Lietuvoje sumažėjo penktadaliu arba maždaug 673 tūkstančiais. Departamento duomenimis, 2021-ųjų sausį jų buvo 2 mln. 811 tūkstančių, o 2001-aisiais, vykdant pirmąjį gyventojų surašymą po nepriklausomybės atkūrimo, fiksuota 3 mln. 484 tūkstančiai gyventojų.