Vilnietė Ana prieš kurį laiką dirbo pardavėja. Moteris prisimena, kad pirkėjai vogdavo net sėklas.

„Būdavo, net pakelį su brūkšniniu kodu išardo, o sėklas išima. Ir pagyvenusios moterys. Tai jei pamatydavau, sakydavau: „Miela ponia, ar jūs turite sąžinės?“ – pasakojo pašnekovė.

Problema – ne nauja, bet pastaruoju metu paaštrėjo.

„Dvigubai daugiau vagysčių, kurių metu pavagiama už 150 eurų prekių“, – komentavo Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė.

„Tokios tendencijos yra stebimos, tačiau sunku pasakyti, su kuo tai susiję“, – teigė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Manau, iš dalies lemia ekonominė situacija, o iš dalies ir nebaudžiamumas“, –  savo įžvalgomis pasidalino R. Vainienė.

Šiuo atveju nekalbama apie savitarnos kasas, kai pirkėjai, prisidėję brangesnių sveriamų prekių, paspaudžia pigesnes. Pavyzdžiui, vietoj obuolių paspaudžia svogūnus.

„Nėra problema tie pavieniai žmonės, kurie kartais per neatsargumą ar iš tos didelės bėdos įsideda vieną ar kitą prekę ir už ją nesumoka. Bėda yra etatiniai vagys, kurie eina į parduotuvę kaip į darbą“, – sakė R. Vainienė.

Nėra problema pavieniai žmonės, kurie kartais per neatsargumą ar iš tos didelės bėdos įsideda vieną ar kitą prekę ir už ją nesumoka. Bėda yra etatiniai vagys, kurie eina į parduotuvę kaip į darbą.

 

Sektorius atviras. Vagys įžūlėja. Vagia net nesislėpdami.

„Pastebime, kad yra susikūrusios gaujos, kurios vagia specifiškai tam tikrus produktus. Būna, ateina į tą pačią parduotuvę vogti po kelis kartus per dieną, nes baudos labai mažos“, – konstatavo prekybos tinklo „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.

Praėjusių metų statistika rodo, kad vagysčių iš prekybos vietų ženkliai padaugėjo. „Jų fiksuojama 50 proc. daugiau“, – kalbėjo R. Matonis.

„Per pandemiją, kuomet buvo uždarytos turgavietės, vagysčių buvo mažiau“, – teigė R. Vainienė.

„Manau, jei dvigubai padaugėjo vagysčių, tai pirmiausiai turbūt žmonėms trūksta pinigų“, – savo nuomonę  išsakė prekybos centre užkalbinta pašnekovė.

„Juk gauna žmonės algas, pensijas, tegul perka. O kur žiūri apsauga, policija“, – porino kita moteris.

„Kai kurie senyvo amžiaus žmonės paima nesusimokėję ėdalo gyvūnėliams. Tai tikrai nesusiję nei su infliacija, nei su ekonomika. Tai – pakankamai stabilus rodiklis“, – aiškino V. Budrienė.

Įprastai vagiama tai, kas negenda ir ką galima greitai parduoti. Tačiau pastaruoju metu vagys neaplenkia net pieno skyriaus.

„Populiariausi vagišių produktai – brangūs alkoholiniai gėrimai, antroje vietoje – sviestas“, – sakė „Iki“ atstovė.

Pažeidėjai, būna, sulaikomi net su keliomis dešimtimis sviesto pakuočių.

„Dažniausiai žmogus sulaikomas jau pavogęs prekių arba bandydamas išsinešti pro kasas už jas  nesusimokėjęs“, – sakė R. Matonis.

„Nuolatos investuojame į prevencijos priemones, kad galėtume sumažinti tų vagysčių skaičių. Tobuliname vaizdo stebėjimo sistemas. Ant tam tikrų brangesnių prekių dedama elektroninė apsauga“, – kalbėjo „Lidl Lietuvos“ atstovė Lina Skersytė.

Prekybininkai sako, kad ieško būdų, technologinių sprendimų, kaip vagis pažaboti. Tačiau, anot jų, išeitis viena – griežtinti įstatymą, nes vagiant iki 150 eurų baudžiamoji atsakomybė netaikoma. 

„Teisės aktai neleidžia tokių vagių išgaudyti ir jie turi viršenybę prieš teisę. Tad turbūt reikia pakeisti tuos teisės aktus“, – svarstė R. Vainienė.

Pernai per mažiau nei metus smulkių vagysčių kartu su sukčiavimu ir turto pasisavinimu ar iššvaistymu fiksuota  daugiau kaip 32 tūkstančiai.