„Asmens vardas ir pavardė patenka tarp asmens tapatybės ir privataus gyvenimo elementų, todėl įstatyme numačius atvejus, kada Lietuvos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis, buvo žengtas svarbus žingsnis privataus gyvenimo apsaugos srityje“, – penktadienį išplatintame pranešime cituojama Seimo kontrolierė Erika Leonaitė.

Ataskaitoje pabrėžiama, jog Lietuva nėra parengusi nacionalinės strategijos dėl rasizmo, ksenofobijos, radikalėjimo ir smurtinio ekstremizmo prevencijos, nors pagal Europos Sąjungos kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo strategiją valstybės skatintos tai padaryti iki 2022-ųjų. Taip pat neigiamai vertinama, kad šalis vis dar nėra priėmusi Tautinių mažumų įstatymo.

„Nacionalinėje žmogaus teisių stebėsenos apžvalgoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad savivaldos lygmeniu nėra tikslinių priemonių, planų ar mechanizmų, aprėpiančių daugiau nei informacijos sklaidos didinimą socialinės paramos klausimais, nors Lietuvos savivaldybės informuoja sulaukusios romams atstovaujančių organizacijų ir pavienių romų tautybės asmenų pranešimų dėl patiriamos diskriminacijos darbo rinkoje, švietimo sistemoje ar nuomojantis būstą“, – teigiama ataskaitoje.

Lietuvos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis, buvo žengtas svarbus žingsnis privataus gyvenimo apsaugos srityje.

Kontrolieriai ragina atkreipti dėmesį į tai, kad konstitucinis valstybės ir bažnyčios atskirumo principas praktikoje nėra tinkamai realizuojamas. Pasak ataskaitos, tai atsispindi parlamento praėjusių metų spalį priimtame sprendime nesuteikti pripažinimo senovės baltų religinei bendruomenei „Romuva“ po šiai bendrijai palankaus Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo.

Taip pat Seimo kontrolierių įstaiga pastebi, kad Lietuvoje taikoma alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba nėra tikra civilinio pobūdžio alternatyva karinei tarnybai.

„Ji priklausoma nuo kariuomenės kontrolės ir priežiūros, o tai gali lemti asmenų, kurie dėl religinių įsitikinimų nepritaria karo tarnybai, bet sutinka atlikti savo pilietines pareigas kitu būdu, teisės į religijos laisvę pažeidimą“, – nurodoma ataskaitoje.

Nerimas dėl LGBT+ asmenų nediskriminavimo

Ataskaitoje pastebimi teigiami pokyčiai LGBT+ (lesbiečių, gėjų, biseksualių, transseksualių ir savo tapatybės ieškančių asmenų) nediskriminavimo srityje. E. Leonaitė pastebi, jog 2022 metais atlikti tyrimai atskleidžia, kad visuomenės požiūris į LGBT+ asmenis minimaliai pakito į teigiamą pusę, tačiau vis dar išlieka reikšmingai neigiamas.

Joje atkreipiamas dėmesys į parlamento po pateikimo pritartą, tačiau vis dar nepriimtą Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kuriuo siekiama reglamentuoti tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių asmenų civilinės sąjungos įregistravimo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, partnerių tarpusavio turtines ir asmenines neturtines teises ir pareigas.

„Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos išlieka potencialiu pagrindu riboti su LGBT+ asmenų teisę į pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui susijusios ir šios teisės užtikrinimą skatinančios viešosios informacijos sklaidą“, – teigia kontrolierė.

Kontrolieriai teigiamai vertina praėjusių metų gegužę įsigaliojusius Kraujo ir kraujo sudėtinių dalių donorų sveikatos tikrinimo ir donorų kraujo ir kraujo sudėtinių dalių paėmimo tvarkos aprašo pakeitimus. Jais iš donorų apklausos anketos pašalinti klausimai apie seksualinę orientaciją.

„2022 metais pilnamečiai nesusituokę asmenys, kuriems diagnozuotas transseksualumas, įgijo teisę pasikeisti savo vardą ir pavardę į atitinkančius savo lytinę tapatybę. Tačiau pasikeisti lyties žymenį ir asmens kodą vis dar įmanoma tik teismo keliu“, – rašoma Seimo kontrolierių įstaigos parengtoje ataskaitoje.

„Translyčių asmenų diskriminacijos atvejai vis dar lieka teisiniu požiūriu nematomi ir nepripažįstami, kadangi galiojantis teisinis reguliavimas jiems nesuteikia pakankamos teisinės apsaugos. Be to, translyčių asmenų teisių apsauga kol kas nėra grindžiama pagarbos asmens autonomijai ir asmens apsisprendimo laisvei principu“, – tirtina įstaigos vadovė.

Priemonės užtikrinti lygiais galimybės – nenumatytos

Seimo kontrolierių įstaiga pastebi, kad lygių galimybių užtikrinimas Lietuvos savivaldybėse daugiausiai apima dokumentų kūrimą – priemonės bei įrankiai nėra numatyti.

„Be to, Lietuvos teisės sistemoje iki šiol nėra įtvirtinta sisteminio smurto artimoje aplinkoje samprata. Smurto prieš moteris su negalia latentiškumas išlieka rimta problema. Lietuvoje vis dar nėra ratifikuota Stambulo konvencija (...)“, – nurodoma dokumente.

Įstaiga pastebi teigiamus pokyčius smurto artimoje aplinkoje apsaugos srityje, išskiria nuo vasaros atsirandančią galimybę smurtautojui skirti apsaugos nuo smurto orderį. Be to, pastebi, kad praėjusiais metais Darbo kodekso pataisomis išplėstos darbdavio pareigos darbuotojų apsaugos nuo smurto ir priekabiavimo srityje apima ir apsaugą nuo smurto ir priekabiavimo dėl lyties.

„Vis dėlto, atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos teisės sistemoje nesant įtvirtintos sisteminio smurto artimoje aplinkoje sampratos, šios rūšies smurto problema lieka nepakankamai suvokta, o atskiri sisteminio smurto epizodai dažnai vertinami kaip izoliuoti ir pavieniai“, – pažymi įstaiga.

„Negalios nulemtos kliūtys, priklausomybė nuo kitų asmenų, visuomenėje paplitę stereotipai ir nuostatos lemia ypatingą moterų su negalia, ypač intelektine ar psichosocialine, pažeidžiamumą“, – teigia E. Leonaitė.

Ataskaitoje taip pat pastebima, kad seksualinių nusikaltimų fiksavimas, įrodymų rinkimas, medicininės pagalbos teikimas neturėtų lemti papildomo nukentėjusiųjų traumavimo, nes seksualinių nusikaltimų metu itin grubiai pažeidžiamas asmens orumas ir fizinis neliečiamumas, lemiantis itin intensyvias psichologines traumas juos patyrusiems asmenims.

Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitoje teigiama, jog teisinėmis ir organizacinėmis priemonėmis aktyviai stengiamasi spręsti nuo Rusijos karo prieš Ukrainą į Lietuvą atvykusių karo pabėgėlių, apgyvendinimo, užimtumo, švietimo ir kitus klausimus, taip pat atkreipiamas dėmesys, kad 2022 metais toliau buvo tęsiamas į Lietuvą per Baltarusijos sieną atvykusių prieglobsčio prašytojų ir migrantų de facto sulaikymas.

Lėta globos įstaigų pertvarka

Ataskaitoje nurodoma, kad Lygių galimybių įstatyme darbdavio pareigą pritaikyti patalpas pakeitė darbdavio pareiga sudaryti tinkamas darbo sąlygas darbuotojams su negalia, taip išplečiant darbdavio pareigas ir kitokią nei judėjimo negalią turinčių darbuotojų atžvilgiu.

Tuo tarpu įstaiga mato teigiamus pokyčius užtikrinant nenutrūkstamą išmokų ir kompensacijų mokėjimą šeimoms, namuose prižiūrinčioms vaiką, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis dėl psichosocialinės negalios, taip pat negalios vertinimo modelio pokyčiai.

Atkreipiamas dėmesys į teisėkūros pokyčius, kuriais siekiama didinti įdarbinimo su pagalba paslaugų prieinamumą, sudaryti sąlygas priemones taikyti kompleksiškai, taip pat išplėsti galimybes darbo vietas ir darbo aplinką pritaikyti bedarbiams, turintiems negalią, ir darbuotojams tapus asmenimis su negalia.

Tačiau teigiama, jog Lietuvoje socialinės globos įstaigų pertvarka vyksta pernelyg ilgai.

„Socialinės globos įstaigų pertvarka vyksta nuo 2014 metų, tačiau remiantis Neįgaliųjų reikalų departamento duomenimis, suaugusiųjų socialinės globos įstaigose vis dar gyveno 5829 asmenys, o 215 asmenų buvo laukiančiųjų eilėje“, – rašoma ataskaitoje.

Joje pabrėžiama, kad šiuo metu egzistuojanti veiksnumo apribojimo sistema yra per daug standartizuota ir taikoma skirtingoms asmenų grupėms ir atvejams, neatsižvelgiant į individualius asmenų poreikius, o Civiliniame kodekse įtvirtintos veiksnumo apribojimo alternatyvos – pagalba priimant sprendimus ir išankstiniai nurodymai nėra plačiai paplitę.