Iš mažesnio miestelio į sostinę atsikraustęs Davidas sakė, kad prie didmiesčio ritmo jau priprato. Negąsdina net ir kainos.

„Tie patys tinklai, tad kainos, sakyčiau, – tos pačios“, – kalbėjo vyras.

Tačiau prieglobstį nuo karo Lietuvoje radęs Ilja tikino, kad prie kainų čia reikia priprasti.

„Kiek žinau, kiek stebiu Europos Sąjungos ekonomiką, tai kainos tikrai šoktelėjo“, – teigė Ilja.

Tad akcijų paieškoti nepatingi abu vyrai.

„Protingiau pirkti akcijines prekes“, – porino Davidas.

„Nors aš nevietinis, kainų šuoliai man kelia nerimą“, – neslėpė Ilja.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tyrimo bendrovės „Rait“ skaičiavimu, nuolaidų ir išpardavimų dairosi ne tik lietuviai, bet ir latviai bei estai. Baltijos šalyse akcijas medžioja daugiau kaip 60 proc. visų gyventojų.

„Aš ateinu apsipirkti su akcijinių prekių sąrašu, perku tai, kam taikomos nuolaidos“, – teigė garbaus amžiaus moteris.

„Internete pasižiūri, kur kokios akcijos, eini ir perki“, – porino kitas pašnekovas.

„Žiūrime, kur pigiau, kur akcijos“, – sakė užkalbinta pora.

Tą pastebi ir dalis prekybininkų šalies regionuose.

„Akcijos tapo privaloma prekybos dalimi. Prie akcijų pirkėjai yra įpratę, tad jos tiesiog būtinos. Pirkėjus turbūt labiau nustebintų parduotuvė be nuolaidų nei su akcijomis“, – konstatavo „Aibės“ Komercijos departamento direktorė Žydrė Baskutytė.

„Galiu pasakyti tiek, kad šiuo metu akcijų svoris bendruose pardavimuose sudaro apie 80 proc. Tai supraskite, kad žmonės praktiškai perka vien akcijines prekes“, – sakė „Koops mažmenos“ direktorius Simas Bendorius.

Šiuo metu akcijų svoris bendruose pardavimuose sudaro apie 80 proc. Tai supraskite, kad žmonės praktiškai perka vien akcijines prekes.

 

Tačiau pamėgtų prekių nori atsisakyti ne visi pakalbintieji.

„Žinote, aš niekada taip gerai negyvenau, kaip dabar“, – teigė senjorė.

„Tų akcijų, pastebėjome, kad buvo mažiau, bet pirkdavome įvairesnius produktus. O dabar perkame daugiau tai, kas kainuoja pigiau, kam taikomos akcijos“, – sakė Davidas.

„Į kainas nežiūriu, nes duoną, pieną reikia pirkti, kam nervus gadinti“, – savo nuomonę išsakė ir dar vienas parduotuvėje kalbintas pirkėjas.

Tiesa, prekybininkai teigia, kad dabar svarbiausios – būtiniausios prekės.

„Sviestas, kiti pieno produktai, kava, aliejus, tualetinis popierius, švaros prekės ir, pavyzdžiui, gyvūnų maistas“, – komentavo Ž. Baskutytė.

Negana to, daugiau kaip pusė Baltijos šalių gyventojų dažniau ėmė gaminti maistą namuose. Tačiau šis pasirinkimas – ne vien taupymo sumetimais.

„Daugiau gaminu pati, bet ne dėl to, kad sutaupytume, o kad valgytume sveikiau“, – kalbėjo pašnekovė.

„Anksčiau dažniau užsisakydavome maistą, paskui tapo brangoka, tad pradėjome daugiau namuose gaminti. Čia – ir tam tikras malonumas“, – porino vyras.

Namuose gaminu arba perku pusfabrikačius, nes kavinėse, restoranuose maitintis – per brangu.

 

„Namuose gaminu arba perku pusfabrikačius, nes kavinėse, restoranuose maitintis – per brangu“, – antrino kita pirkėja.

Prekybininkai skundžiasi sumažėjusiais pardavimais.

„Perkamoji galia ypač regionuose yra labai smarkiai nukritusi. Būtent tai ir iššaukia tą efektą, kad pirkėjai renkasi tik akcijines prekes arba ieško tų, kurios visada yra žemomis kainomis“, – savo pastebėjimus išsakė S. Bendorius.

Vis dėlto nepaisant to, kad vartotojai stengiasi taupyti, tyrimų bendrovė „Rait“ pastebi, jog nemaža dalis dar kartkartėmis pasilepina. Lietuvoje spontaniškai apsipirkti mėgsta 61 proc., Latvijoje – 47 proc., o Estijoje – 57 proc. žmonių.