Ūkininko Lado Katino avių bandos akistatos su vilkais rezultatai: pusę tonos gaišenų, arba – 11 negyvų. Išsislapsčiusioje avių bandoje yra sužalotų avių, kurių išgydyti neišeis. Neišgyvens mažieji ėriukai, netekę mamų. Svetimos avys mažylių neprisileidžia, todėl jie irgi žus. Avys aptvare nuo vilkų bėgo, todėl gaišenomis nusėtas visas ganyklos plotas. 

„Daugumai ėriukų mamų buvo perkastos gerklės“, – teigė ūkininkas L. Katinas. 

Pas ūkininką buvo pusantro šimto rinktinių avių. Kitą bandą vilkai aplankė gegužės pabaigoje, tada sudraskė keturias, o pas kaimyną – septynias avis. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„O kur trauktis? Mano laukai yra šiame regione“, – pasakojo ūkininkas.

Ūkininkas avis aptvėręs elektrine tvora. Šimtus avių kiekvieną naktį suvaryti į tvartus neišeina ne tik dėl vargo, trūkstamos vietos ar pašarų, bet ir dėl to, kad vasarą avys ėda naktį ar rytą, kada nėra taip karšta.

Prasidėjus vilkų „puotoms“, renkasi speciali rajono komisija, kuri važiuoja į vilkų užpultas bandas ne tik nuostoliams įvertinti, bet ir nustatyti koks buvo žvėris. Kompensacijos mokamos tik už vilkų padarytą žalą.

„Vienas iš požymių, kad buvo vilkas, – gerklė smaugta. Kitas požymis, vilkai pradeda ėsti nuo vidurių. Kartais įtariama, kad pasidarbavo šuo. Kaip atskirti, ar šuo, ar vilkas, tai yra tam tikri požymiai, pagal kuriuos nustatome. Šuns įkandimas kitoks nei vilko. Šuo kanda į „kumpį“, užpakalinę dalį, vilkas šiek tiek kitaip“, – teigė komisijos narys Almantas Žvirblis.

Vilkai puldinėja ne tik dėl maisto, bet ir lavindami instinktus, nes jauniklių mokymai prasideda tik  vasaros gale – rugpjūtį, tada jų išpuoliai dažnesni.

„Pernai buvo 27 kartai, tai čia tik pradžia“, – pasakojo vienas iš komisijos narių.

Pernai vilkų medžioklės limitas buvo 282 vilkai, per sezoną Anykščių medžiotojams pavyko sumedžioti 11 plėšrūnų.