Instaliacija – mokomoji

G. Bučas pažymėjo, kad visos šiukšlės buvo surinktos iš Kuršių ir Kauno marių pakrančių.

„Ši idėja gimė, kai pradėjome galvoti apie ekspediciją aplink Baltijos jūrą. Mes, ekspertai, suprantame, kad jūra prasideda čia – kiekviename mieste, upėje, kiekvieno namuose. Tad kaip tai pasakyti žmonėms?“ – instaliacijos kūrimo pradžią prisiminė G. Bučas.

Anot jo, daugelis žmonių mano, kad tarša prasideda nuo laivų išmetamų teršalų, paliktų šiukšlių paplūdimiuose, o apie kasdienybėje naudojamus daiktus ir jų poveikį Baltijos jūrai susimąsto retas.

„Instaliacija kaip meninė, bet labiau – mokomoji. Atsirado mintyse objektai, kad reikėtų juos surinkti ir sudėti į vieną vietą. Centrinė persona – žmogus, kiek jis savyje turi to užterštumo, tiek atiduoda į aplinką ir tuo pačiu ratu tai grįžta į tą patį žmogų“, – pasakojo visuomenininkas.

Pėstute – aplink Baltiją

Instaliacija pirmą kartą buvo pristatyta birželio 3 d. Kaune. Antrą kartą – birželio 5 d. prezidentūroje.

„Dabar planas yra su šita instaliacija važiuoti po Lietuvą iki ekspedicijos pradžios. Tad labai norime pakviesti visas savivaldybes prisijungti, kad rūpėtų ne tik Klaipėdai, Palangai, pakrančių miestams, bet ir visoms Lietuvos savivaldybėms“, – tikino G. Bučas.

Visi eisime pėstute aplink Baltijos jūrą.

Kitąmet, vasarį arba kovą, dešimties žmonių komanda pėsčiomis žygiuos aplink Baltijos jūrą. Planuojama, kad kelionė truks nuo 9 mėnesių iki metų. Žingsniuoti reikės apie 6–7 tūkst. km.

„Gali būti, kad šita instaliacija važiuos aplink Baltijos jūrą. Mašina mus lydės, ten bus visi daiktai, maistas. Ekspedicijos komandoje bus apie dešimt žmonių, gal ir daugiau. Visi eisime pėstute aplink Baltijos jūrą. Savanoriai galės prisijungti, bet pagrindinė komanda pasirašys sutartis, gaus atlyginimus“, – teigė visuomenininkas.

Tikimasi per dieną nueiti apie 30 km. Ekspedicijos metu bus atliekami vandens tyrimai, renkamos šiukšlės.

Ekspedicijos globėjas – prezidentas Valdas Adamkus ir Aplinkos ministerija.

Tikslas – rasti bendrą kalbą

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Loreta Kelpšaitė-Rimkienė pažymėjo, kad šalių sprendimai daro didelę įtaką jūrai.

„Atrodo ta pati bala, tas pats vandens telkinys, tačiau problemos yra užterščiausia jūra, palaidotas cheminis ginklas, nuo Antrojo pasaulinio karo likusios bombos, minos, eutrofikacija, mikroplastikas. Tačiau mes ir kiekviena šalis atskirai turime tik mums aktualius klausimus“, – teigė pašnekovė.

Tad, anot jos, reikia išmokti kalbėtis tarpusavyje ne tik vyriausybiniu lygmeniu.

„Pirmiausia turime susipažinti su kuo kalbėtis, išrasti bendrą kalbą, nes kalba tarp mokslininkų, sprendimų priėmėjų ir paprastų miestiečių skiriasi. Turime išmokti mylėti, saugoti ir tausoti Baltijos jūrą“, – sakė Jūros tyrimų instituto atstovė.

Baltijos jūra skalauja devynių valstybių krantus, šiose valstybėse gyvena 95 mln. gyventojų.

Į Baltijos jūrą teka per 250 upių. Joje veikia daugiau nei 200 uostų.

Čia pergabenama beveik penktadalis pasaulio krovinių.

Vienu metu Baltijos jūroje kursuoja apie 2 tūkst. laivų.