„Vienintelis, mano akimis, pragmatinis tikslas, kad kai kurie Seimo nariai apsispręstų ratifikuoti tą konvenciją. Galbūt trūksta tokio formalaus dokumento, išvados, kad Konstitucijai neprieštarauja. Kitas spėjimas – aš tikrai nežinau Seimo vidaus virtuvės –, kad tai gali būti mėginimas pratempti laiką ir numesti šį klausimą kitos kadencijos Seimui. Tai užtruks, Seimas neskuba. Kartais kreipimaisi į Konstitucinį Teismą priimami labai greitai, o dabar, kiek mes girdime, jis bus svarstomas tik rudenį. Kol Konstitucinis Teismas atsakys, žiūrėk, ir kitų metų rinkimai. Suprantu, kad Seimas didžiąja dalimi yra lygiai toks pat rusų pasaulio šalininkas“, – sakė buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

– Apie ką yra ši konvencija, kodėl mums jos reikia, ką konkrečiai turi atsakyti Konstitucinis Teismas ir kur yra prieštaravimas šiam įstatymui?

– Aš jau dabar galiu pasakyti, ką Konstitucinis Teismas atsakys. Konstitucinis Teismas tikrai negali spręsti bylų kitaip negu yra nustatyti europiniai standartai. Venecijos komisija yra pateikusi bent dvi išvadas dėl galimo prieštaravimo Armėnijos Konstitucijai ir dėl konstitucinių pasekmių Moldovoje. Visos jos pagrįstos tomis pačiomis prielaidomis, kad konvencija kažkuo gali prieštarauti ir visos jos yra išsklaidytos. Ir mūsų Konstitucinis Teismas negali nieko kito priimti.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar gali Konstitucinis Teismas atmesti šį kreipimąsi? Ar šiuo atveju automatiškai jis turi priimti, nes kreipėsi Seimo narių grupė?

– Čia ne Seimo narių grupė, čia bus visas Seimas. Viena vertus, teisinių abejonių galima atrasti. Kita vertus, jos nėra pagrįstos, matant visą šitą europinį kontekstą, nes jos jau seniai yra išsklaidytos. Visi šie standartiniai kaltinimai, kad yra įvedamos kažkelintos lytys, kad yra taip skatinamos civilinės sąjungos, partnerystės, kad taip yra varžoma tėvų teisė auklėti vaikus, yra paprasčiausiai nesąmonė. Argumentų yra, Lietuvoje tai išsklaidančio tokio akto nebuvo.

Mes būsime iš esmės atsilikusi šalis, kuri gyvena rusų pasaulio naratyvais.

– Sakote, kad nėra tai išsklaidančio teisės akto. Oponentai sako, kad mes turime smurto artimoje aplinkoje įstatymą.

– Turiu omeny, nėra Konstitucinio Teismo išvados Lietuvoje. Moldovoje yra, Moldovos parlamentas ratifikavo, Armėnijoje irgi yra, bet Armėnijos parlamentas neratifikavo. Štai dar vienas pavyzdys, kad net ir turint Konstitucinio Teismo išvadą, kai kuriems Seimo nariams atrodys kitaip.

– Bet ir Lietuvoje turime Konstitucinio Teismo išvadų, bet į jas Parlamentas visiškai nekreipia dėmesio. Pavyzdys – partnerystės įstatymas. Ar gali būti, kad šį kartą tai bus politiniai žaidimai? Vieni kreipėsi, bandydami paneigti kitų argumentus ir tiesiog yra vilkinamas laikas?

– Net neabejoju. Manau, bus naudojami tie patys absurdiški argumentai kaip ir dabar. Konstitucinis Teismas labai aiškiai, juoda ant balto parašė, kad šeima apima tos pačios lyties asmenis. Bet vis tiek yra Seimo narių, net prezidentas, kurie atkakliai tvirtina, kad tai prieštarauja. Tas pats atsitiks ir po tos išvados. Galbūt Seime yra pavienių narių, kuriuos tenkintų toks atsakymas, kurie pakeistų savo negatyvią poziciją.

– Jeigu mes neratifikuosime šios konvencijos, mes tiesiog jausime gėdą dėl Vakarų požiūrio.  Ar yra ir kažkokios teisinės pasekmės?

– Teisinių pasekmių aš nematyčiau. Bus įdomu, kada Europos teisės aktai bus priimami vadovaujantis šia konvencija, kas iš esmės ir vyksta. O mes būsime iš esmės atsilikusi šalis, kuri gyvena rusų pasaulio naratyvais. Mes žinome, kas kovoja prieš šią konvenciją. Tai yra ištisinė, ta vadinamoji rašizmo ideologija, kuri yra nukreipta prieš žmogaus teises, ypač prieš lyčių lygybę ir įvairias mažumas. Visas penas ateina iš ten.