Darbuotojus grąžino į kabinetus

Viena pirmųjų mero užduočių buvo susitarti su darbuotojais, kad nuotolinio darbo teks atsisakyti.

Tiesa, yra tokių pareigybių (kalbos tvarkytojai, teisininkai), kur tarnautojai gali dirbti ir iš namų, tačiau dauguma savivaldybės darbuotojų privalo dirbti savo vietose.

Ir jie grįžo, nors, ne paslaptis, nepasitenkinimas šiuo sprendimu iš pradžių buvo nemenkas.

Pasak A. Vaitkaus, didelis uždavinys buvo sudaryti prioritetinių darbų sąrašą, performuoti biudžetą (kai kurioms būtinoms šių metų reikmėms trūko iki 2,5 mln. eurų), o tai padaryti, dirbant daliai tarnautojų nuotoliniu būdu, būtų buvę neįmanoma.

Projektų skaidrumo klausimas

Tarp prioritetų meras vardijo mokyklų ir sporto salių sutvarkymą, nes kai kuriose ugdymo įstaigose sporto sale vienu metu turi dalytis dvi ar net trys klasės.

„Tai yra nemenkas iššūkis, kaip tas sales sutvarkyti, bet mes turime viziją. Jau parengta mokyklų sporto salių atnaujinimo programa, nes dabar yra tokių salių, kurių stogas kiauras ar sienos supelijusios. Jau birželį sutvarkėme šalia „Žemynos“ gimnazijos esančią imtynių sporto salę, kuri statyta beveik prieš 50 metų ir buvo stipriai pažeista pelėsio“, – kalbėjo meras.

Nemaloniai nuteikė būsimos naujos mokyklos Senvagės gatvėje statybų pabaigtuvės.

Jau dabar aišku, kad mokslo metų pradžiai – Rugsėjo 1-osios šventei – įstaigos atidaryti nepavyks.

Kai meras su kolegomis lankėsi statybvietėje, rangovai pažadėjo darbus baigti lapkričio 15 d.

Anot A. Vaitkaus, visas šis projektas kelia daug diskusijų, jame miesto vadovas įžvelgia ne tik nekompetenciją, bet ir ne visai skaidrius dalykus.

„Ši mokykla yra viena priežasčių peržiūrėti visus projektus. Jau girdime priekaištų, esą jie viską stabdo. Visus neskaidrius arba nekompetentingai atliekamus projektus peržiūrime ir peržiūrėsime ateityje. Negalima taškyti klaipėdiečių pinigų ir mokėti už objektą du kartus daugiau nei jis kainuoja. Šiandien yra stabdomas projektas ir Medelyno kvartale. Visuomenė turi labai aiškiai išgirsti, kad tokių apvaginėjimų toliau nebus. Yra dar ir Jūrininkų sveikatos priežiūros centras, kurio nepradėjome, nes kaina yra per didelė“, – vardijo meras.

Vyriausybė pažadų netesi?

Viena pačių didžiausių bręstančių problemų – sveikatos sistemos srityje, nes po to, kai Klaipėdos universitetinę ligoninę savivaldybė perdavė valstybės žinion, įstaiga ėmė dirbti nuostolingai.

Tai kam tuomet buvo jungiamos tos ligoninės, jei tikrai žinau, kad šiandien jokie atnaujinimo projektai net nepradėti rengti?

Ministerijai pateikti jau septyni raštai, meras du kartus buvo susitikęs su sveikatos apsaugos ministru, kalbėta apie rimtą problemą, kuri šiandien yra auganti – miesto ligoninės, kurios iki tol dirbo pelningai, dabar patiria nuostolius.

„To taip palikti negalima. Tarybos nariai ir aš taip pat jaučiamės apgauti, nes atiduodant valstybei Universitetinę ligoninę, mes buvome tikinami, kad gausime šimtus milijonų eurų jos pertvarkai, bet dabar ministras mane patikino, kad apie jokius šimtus milijonų iš ministerijos pusės kalbų nebuvo. Tai kam tuomet buvo jungiamos tos ligoninės, jei tikrai žinau, kad šiandien jokie atnaujinimo projektai net nepradėti rengti?“ – kalbėjo meras.

A. Vaitkus pabrėžė, kad nuolatinio ligoninės vadovo nebuvimas apsunkina personalo, kurį sudaro per 3 tūkst. žmonių, darbą.

Po šito sujungimo iš darbo išėjo apie 50 gydytojų, jau nekalbant apie kitą personalą.

„Buvo ministro pažadas, kad liepos pabaigoje jis su delegacija atvyks į Klaipėdą, bet taip neįvyko. Mane labiausiai jaudina tai, kad lig šiol ši ligoninė dar neturi nuolatinio vadovo, o jo sprendimai yra susieti su ligoninių sutvarkymu. Labai norėčiau, kad aiškiai būtų pasakyta, kiek ir kokia dalimi prisidės valstybė. Nes tarybos nariai buvo kuo greičiau skatinami priimti sprendimą dėl ligoninės perdavimo valstybei, kalbėta, kad priešingu atveju mes neteksime lėšų. Kalba buvo apie 250 mln. eurų. Tai dabar apie tas lėšas nieko nebegirdime“, – pabrėžė meras, pridūręs, kad vis dėlto tikisi išgirsti atsakymus iš ministro.

Tačiau labiausiai A. Vaitkų baugina, kad nuostolių patirianti ligoninė nebus pajėgi įsigyti reikiamos įrangos ar net kils problemų dėl algų išmokėjimo darbuotojams.

Ministrui – 13 raštų

Per 100 dienų mero poste ieškota kontaktų ne tik su Sveikatos apsaugos ministerija. Ir susisiekimo ministrui buvo išsiųsta 13 raštų.

A. Vaitkaus noras yra, kad traukiniai su kroviniais kuo rečiau kursuotų per miestą.

„Idealu būtų, kad traukiniai į šiaurinę uosto dalį įvažiuotų iš šiaurinės pusės, o į pietinę – iš pietinės. Ir miesto viduryje liktų tik geležinkelio stotis, kuri aptarnauja keleivius. Dar vienas siekių yra sutvarkyti Lypkių gatvę, tai yra įvažą nuo Statybininkų–Šilutės prospektų į Lypkių gatvės pusę, pastatant tiltą per geležinkelį, kuriuo būtų galima išvažiuoti į 141 kelią Klaipėda–Šilutė. Mane patikino, kad tai kelio daliai Kelių direkcijoje rengiamas projektas. Šitie sprendimai leistų sutvarkyti krovininio transporto srautus mieste“, – kalbėjo meras.

Su susisiekimo ministru kalbėta ir apie tai, kad trūksta 1,5 mln. eurų valstybės asignavimų Šilutės–Baltijos prospektų estakados projektui.

Rugsėjį esą bus bandoma ieškoti pinigų šios sankryžos užbaigimui.

Ką daryti su „Geoterma“?

Meras užsiminė, kad jau greitai bus dveji metai, kai miestas perėmė iš valstybės geoterminę jėgainę Lypkiuose.

Šis turtas iki šiol miesto niekaip nenaudojamas.

A. Vaitkus pabrėžė, jog per tuos tris mėnesius jis buvo pakvietęs mokslininkų grupę, kad padėtų išsiaiškinti, kaip racionaliai panaudoti „Geotermą“.

„Mūsų tikslas yra ne šiaip kažkokį projektą įvykdyti, o, panaudojant geoterminį vandenį, sumažinti šildymo kainas klaipėdiečiams. Darbo grupė jau sudaryta, artimiausiu metu prašysiu, kad pateiktų pastabas dėl pasiūlymų“, – kalbėjo miesto vadovas.

A. Vaitkus užsiminė ir apie bendrovės „Klaipėdos energija“ teritorijos konversiją Danės gatvėje, aiškinamasi, kiek reikia papildomos šilumos, pagaminamos šioje gamykloje ir teikiamos šiaurinei miesto daliai.

Anot mero, tikslas yra kuo greičiau paversti šią teritoriją šalia upės gražia vieta, kur stovėtų nauji namai, biurų pastatai.

Įspėjo dėl smarvės

Per pirmąsias 100 dienų mero poste A. Vaitkus su komanda apsilankė Dumpiuose, kur veikia ne viena įmonė, dėl kurių veiklos klaipėdiečiai skundžiasi slogiais miestą pasiekiančiais kvapais. Jie kelia didelį diskomfortą gyventojams.

Anot mero, bendrovė „Klaipėdos vanduo“ daug investuoja į modernias, nemalonius kvapus šalinančias technologijas, tačiau yra kitų probleminių įmonių.

„Labai sudėtinga situacija yra bendrovėje „Branda“, kuri sukūrė organinių atliekų surinkimo punktą. Ten sandėliuojamos brezentu dengtos maisto produktų atliekos. Iš aplinkos ministro reikalaujame, kad ten būtų įdiegta uždara atliekų apdirbimo technologija arba iš viso būtų sustabdyta tolesnė įmonės veikla, nes, vyraujant pietryčių vėjams, tas tvaikas, sklindantis iš „Brandos“, Klaipėdos pietinius rajonus tikrai pasiekia“, – teigė A. Vaitkus.

Mero teigimu, reikėtų milijono eurų modernioms atliekų apdirbimo technologijoms, tačiau viešai prieinami šaltiniai rodo, kad bendrovės metinis pelnas dešimteriopai mažesnis, tad tikimybė, jog organinių atliekų puvimo tvaikas sumažės, menka.

Miesto vaizdas keičiasi

A. Vaitkus pasidžiaugė, kad per tą 100 dienų mero poste mieste pavyko nuveikti realiai matomų darbų.

Kaip pavyzdį pateikė susitarimą su rangovais, remontavusiais šešias senamiesčio gatves.

Dar gegužės pradžioje pavyko sutarti, kad darbus jie pabaigtų ne iki rudens, kaip buvo numatyta pagal sutartį, bet iki birželio pradžios.

„Taip pat parengėme senamiesčio pastatų fasadų atnaujinimo programą. Paskaičiuota, kiek preliminariai juos kainuotų sutvarkyti. Iki Naujųjų tikimasi gauti pranešimus iš namų administratorių ir namų savininkų, kurie norėtų susitvarkyti savo pastatų sienas“, – kalbėjo miesto vadovas.

A. Vaitkus pabrėžė, kad žmonės skambina ir džiaugiasi, jog miesto erdvės jau yra tvarkomos, gėlių yra pasodinta daugiau, šienaujama tvarkingai.

Vardydamas per 100 dienų nuveiktus darbus, meras vylėsi, kad miestas turėtų atsigauti ir kultūrine prasme, kalbama su renginių organizatoriais, kad šventės Klaipėdoje atsirastų ne tik vasarą, bet ir kitais metų laikais.

Ir tai, anot A. Vaitkaus, kels visai kitas emocijas visiems miestiečiams, kurie čia gyvena.