„Matysime Seime, bet reikia suprasti, kad negali nepalaikyti mokesčių kėlimo ir palaikyti visus mokesčių mažinimus ir išlaidų didinimus“, – ketvirtadienį Žinių radijuje sakė premjerė.

„Jei atsiduriame situacijoje, kada nėra palaikymo mokesčių pakeitimams, tai aš preziumuoju, kad nėra palaikymo mokesčių pakeitimams apskritai ir nėra taip pat palaikymo pageidavimams, kurie didina vienas ar kitas išlaidas iš biudžeto“, – pridūrė ji.

Anot I. Šimonytės, tokiu atveju būtų paruoštas biudžetas su tam tikru „baziniu variantu“, be mokesčių pakeitimų, o mokesčių sistema ir toliau išliktų neteisinga.

„Privatus tam tikrų grupių interesas atskirų politikų rankomis ir toliau bus apgintas, bet tai reiškia, kad kiti argumentai, kurie yra priešingi – mažinkime mokesčius didindami NOD, ar didinkime tas ar kitas išlaidas, jie galės būti įgyvendinti tik labai ribotai“, – teigė Vyriausybės vadovė.

Rugpjūčio pradžioje pusšimtis 54 verslo ir profesinių asociacijų paragino valdžią nedidinti gyventojų pajamų apmokestinimo – jos įspėjo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką. Tuo metu I. Šimonytė sako, kad valdžios institucijų uždavinys – atrasti balansą tarp privataus ir viešojo intereso.

Reikia suprasti, kad negali nepalaikyti mokesčių kėlimo ir palaikyti visus mokesčių mažinimus ir išlaidų didinimus.

 

„Labai gerbiu interesų grupių interesą ginti savo privilegijas ir lengvatas, tai teisėtas interesas, kadangi kai sykį turi privilegiją ar lengvatą, jos atsisakyti sudėtinga, kadangi paprastai tai reiškia tam tikrą kainą. (...) Valstybės uždavinys nėra ginti vieną ar kitą privatų interesą“, – teigė premjerė.

„Apie ką kalba žmonės, kurie bando apginti savo lengvatas, tarkime, teisę mokėti mažiau pajamų mokesčio, negu kad moka dirbantieji samdomą darbą ir mažiau prisidėti prie viešųjų paslaugų, gaunant jų tiek pat. Tai priešingoje pusėje yra interesas žmonių, kurie santykinai nuo tų pačių pajamų moka didesnius mokesčius. Ir tų žmonių yra gerokai daugiau“, – kalbėjo ji.

Premjerė pabrėžė, kad dabartinis individualios veiklos apmokestinimas eliminuoja didžiulius skirtumu tarp šia veikla užsiimančių žmonių ir dirbančių samdomą darbą, tačiau visiškai jų nepanaikina.

„Premija už individualią veiklą, kad nesi samdomas darbuotojas ir prisiimi atsakomybę už save, vis tiek išlieka, kai ir pasibaigia pereinamasis laikotarpis. Mano supratimu, tai yra teisinga“, – sakė ji.

Reforma individualią veiklą siūloma apmokestinti 20 proc. GPM tarifu, jį didinant palaipsniui: 2024 metais jis nesikeistų, 2025 metais – didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 procentų. Nuo 2025 metų tarifai visa apimti būtų taikomi tiems gyventojams, kurie uždirbs mažiausiai 3 tūkst. eurų per mėnesį arba 35 tūkst. eurų per metus.