Anot jo, ši reforma yra „policijos autorinis darbas“ ir teko pavargti, kol politikams įrodyta jos būtinybė.

„Pagrindinis mūsų siekis šiuo pokyčiu sukurti bendrą Lietuvoje visuomenės saugumo standartą. Tuo pačiu jis būtų aukštesnis nei šiuo metu turime“, – ketvirtadienį per susitikimą su opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos atstovais Seime sakė Renatas Požėla.

Eksperimentas Telšiuose

Jis pabrėžė, kad dabartiniai apskričių vyriausieji policijos komisariatai yra labai skirtingų dydžių, pavyzdžiui, Tauragės apskrities policijoje dirba apie 300 policijos pareigūnų, tuo metu Vilniaus apskrities – daugiau kaip du tūkstančiai.

„Tai nereiškia, kad mažose apskrityse nekyla didelių problemų. Jau šiandien praktikoje mažoms apskritims į pagalbą ateina didžiosios apskritys. Konkrečiai kalbant apie Tauragę ateina Klaipėdos apskritis“, – teigė policijos vadovas.

Anot jo, jau trejus metus Telšių rajono policijos komisariatas dirba pagal eksperimentinį modelį, bendradarbiauja su Šiaulių apskrities policija, ir tai pasiteisina.

„Kodėl ryžomės šiam eksperimentui? Šitas eksperimentas iš esmės buvo išrašytas krauju. 2010 metų gegužės mėnesį įvyko didžiulė tragedija, kada Mažeikiuose buvo nužudytas policijos pareigūnas. Tuomet atlikome tuometinės Telšių apskrities policijos veiklos auditą, įsivertinome, kokioje situacijoje yra Telšių apskrities policija ir, deja, konstatavome, kad ir dėl objektyvių dalykų maža apskritis negali kovoti su didelėmis problemomis (...) Po trijų mėnesių po šios tragedijos pradėjome eksperimentą, kai Telšių apskrityje atsirado galimybė turėti daugiau pajėgumų, kokybės, kiekybės“, – tvirtino R. Požėla.

Pasak jo, Telšių apskrityje ir mieste saugumas pagerėjo, viešuose renginiuose matyti daugiau pareigūnų, esant reikalui pasitelkiami specializuoti policininkai.

Telšių rajono policijos komisariato viršininkė Aurelija Kontrimienė tvirtino, kad dabar kilus krizinėms situacijos, susidūrus su sudėtingesniais ikiteisminiais tyrimais galima „atsiremti į didesnius išteklius“.

„Turėjome nužudymą, specializuoti padaliniai pasijungė, galėjome operatyviau, efektyviau reaguoti ir turėjome puikų rezultatą“, – sakė ji.

Natūralu, kad apygardos policijos vadovas, disponuodamas didesniu kiekių pareigūnų, darbuotojų, galės efektyviau juos nukreipti ten, kur labiausiai skauda.

„Kai yra eiliniai darbai, mes juos ir darome, kai yra sudėtingesni darbai, mes galime pasitelkti pagalbą ir jaučiamės daug stipresni“, – teigė Telšių rajono policijos viršininkė.

Žada efektyvesnę veiklą

Policijos vadovo teigimu, vietoj dešimties apskrities vyriausiųjų policijos komisariatų įsteigus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų vyriausiuosius policijos komisariatus, šie policijos padaliniai būtų daugmaž vienodo dydžio.

Jis pabrėžė, kad ten, kur bus panaikinti apskričių komisariatai, automatiškai bus įkurti to miesto ar rajono komisariatai, ir jie jau rūpintųsi ne visos apskrities, o to miesto ar rajono gyventojų saugumu, viešąja tvarka.

„Natūralu, kad apygardos policijos vadovas, disponuodamas didesniu kiekių pareigūnų, darbuotojų, galės efektyviau juos nukreipti ten, kur labiausiai skauda. Deja, šiandien mūsų įrėminimas į apskritis kartais jau tampa trukdžiu, nes apskritys yra labai nevienodos“, – sakė R. Požėla.

Be to, jo teigimu, atsirastų galimybė pareigūnams labiau specializuotis.

„Šiandien girdime: narkomanija – nepilnamečių problema. Disponuojant didesniu kiekiu pareigūnų būtų galima įkurti specializuotus policijos padalinius, kurie dirbtų su nepilnamečių problemomis, kurie dirbtų su narkomanijos problemomis, stiprinti kovą su šešėline ekonomika“, – kalbėjo policijos generalinis komisaras.

Jis tvirtino, kad dėl komisariatų stambinimo nenukentės ir pareigūnų reagavimo į įvykius laikas.

Policijos vadovo duomenimis, dabar pareigūnai į A ir B lygio įvykius, kai yra kilusi tiesioginė grėsmė žmogaus sveikatai ar gyvybei, atvyksta per aštuonias minutes.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad apygardų principu jau dirba teismai, prokuratūra.

„Gyventojų saugumo lygis tikrai padidėtų, tai leistų disponuoti didesniais pajėgumais, padidėtų kompetencijos, atsirastų specializacijos, nes mažos apygardos pareigūnas dabar turi daryti viską“, – aiškino R. Požėla.

Jis įsipareigojo vykdyti reformos stebėseną ir esant reikalui koreguoti sprendimus.

Policijos kambariai

Pasak jo, taip pat numatoma stiprinti bendradarbiavimą su savivaldybėmis, jau daromi sprendimai, kad vietose budinčių pareigūnų vis dėlto būtų ir nedarbo valandomis, savaitgaliais, kad komisariatai nebūtų uždaromi 17 valandą.

„Šį mėnesį priimame sprendimus, kad visuose policijos komisariatuose darbas būtų organizuojamas taip, kad mūsų žmogus su savo problemomis galėtų ateitų į policiją iki vėlaus vakaro – iki 21 ar 22 valandos“, – pranešė R. Požėla.

Anot jo, turėti budėtoją per naktį vis dėlto nėra reikalo.

„Suprantame, kad naktį, kai reikalinga policijos paslauga, žmogui nereikia pačiam ateiti į policijos komisariatą, žmogui reikia skambinti 112 ir policija pati pas jį atvažiuos. Mes daugiau kalbame apie tokią paslaugą, kai reikia policijos patarimo, kai yra kokia nors ilgalaikė problema, kai yra koks nors skundas“, – aiškino R. Požėla.

Anot jo, plečiamas ir policininkų tinklas seniūnijose, jose kuriami vadinamieji policijos kambariai, kur dirbtų pareigūnas ir teiktų paslaugas gyventojams.

R. Požėla pranešė, kad tokie kambariai bus Juodkrantėje, Rusnėje, Kavarske, Troškūnuose ir kitose vietose.

Trys reformos etapai

Policijos pertvarka vykdoma trimis etapais. Pirmasis reformos etapas įgyvendintas 2021 metų spalio 1 dieną. Šiame etape visose policijos įstaigose centralizuotos administravimo funkcijos – dokumentų valdymo, viešųjų pirkimų, buhalterinės apskaitos, asmenų aptarnavimo, imuniteto ir vidaus tyrimų.

Antruoju pertvarkos etapu, kuriam rugsėjį pritarė Vyriausybė, dalis specializuotų įstaigų –  Kelių policijos tarnyba, Policijos kriminalistinių tyrimų centras, policijos antiteroristinių operacijų rinktinę „Aras“ – bus prijungiamos prie Policijos departamento.

Trečiuoju etapu numatytas policijos sistemos sujungimas į vieną juridinį asmenį, teritorijos priežiūrą pavedant penkiems Policijos departamento padaliniams – apygardų vyriausiems policijos komisariatams.

Vilniaus apskrities vyriausiais policijos komisariatas taptų Vilniaus apygardos vyriausiuoju policijos komisariatu, Kauno, Marijampolės ir Alytaus apskričių komisariatai būtų sujungti į Kauno apygardos vyriausiąjį policijos komisariatą, Klaipėdos ir Tauragės  apskričių komisariatai – į Klaipėdos apygardos komisariatą, Šiaulių ir Telšių – į Šiaulių apygardos vyriausiąjį policijos komisariatą, Panevėžio ir Utenos – į Panevėžio apygardos komisariatą.

Numatoma, kad po reformos liks keturi juridiniai asmenys – Lietuvos policija, Viešojo saugumo tarnyba, Lietuvos kriminalinės policijos biuras ir policijos mokykla.

Teigiama, kad šiai reformai įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto asignavimų nereikės, darbuotojų mažinimas neplanuojamas, nors galimas kai kurių darbuotojų išėjimas savo noru, todėl tam prireiktų ir išeitinių kompensacijų.

Policijoje šiuo metu dirba 9,3 tūkst. darbuotojų, iš viso pokyčiai palies apie 7,5 tūkst. darbuotojų.