Pažadėjo sutvarkyti

Prieš mėnesį į uostamiestį iš Jungtinių Valstijų atvežti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos operacijos karinio vadovo J. Budrio ir jo žmonos R. Budrienės pelenai, kurie palaidoti Skulptūrų parke prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“.

Miestas pasižadėjo sutvarkyti šių iškilių asmenų palaidojimo vietą, tačiau tai bus padaryta vėliau.

„R. ir J. Budrių palaidojimo vietą turėtų būti sutvarkyta savivaldybės lėšomis iki kitų metų, kai bus minima J. Budrio mirties 60 metų sukaktis. Iki to laiko turi būti paskelbtas konkursas ir pastatytas paminklas. Kaip viskas atrodys, spręs architektai“, – teigė Klaipėdos savivaldybės tarybos narys Arvydas Cesiulis, kuris rūpinosi perlaidojimo reikalais.

Planai: miestas R. ir J. Budrių palaidojimo vietoje paminklą ar memorialinę lentą ketina įrengti tik kitais metais, kai bus minimos 60-osios J. Budrio mirties metinės. A. Dykovienės nuotr.

Ant nušiurusio namo

Iki to laiko ant pastato, pažymėtu 37 numeriu, Herkaus Manto gatvėje turėtų atsirasti dvi memorialinės lentos – viena skirta J. Budriui (1889–1964), kita – iškiliam tarpukario laikų Klaipėdos krašto politikui V. Gaigalaičiui (1870–1945).

Abu šie garbūs žmonės gyveno minėtame name.

Dabar šiame pastate veikia Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius.

Ar tikslinga statyti dar vieną paminklą J. Budriui?

Pastatas priklauso Turto bankui ir yra itin nušiuręs.

Būtent šis faktas glumina įamžinimo iniciatorius, esą nejaugi atminimo lentas teks kabinti ant purvinos sienos?

Turto banko atstovai žiniasklaidoje jau anksčiau teigė, kad pastato remontuoti neketina, nes planuoja parduoti.

Siūlo kitą variantą

Kai kurių klaipėdiečių įsitikinimu, memorialinių lentų ar papildomų įamžinimų atskirose miesto vietose J. Budriui gal nereikėtų.

Esą galima būtų išnaudoti esamą paminklą „Arka“.

„Apie J. Budrį mano tėvas man pasakojo, kuris pats buvo tų istorinių įvykių dalyvis, bet buvau per jaunas, kad suprasčiau jo prisiminimų vertę. Tik gerokai vėliau tai suvokiau. Tai buvo išskirtinė asmenybė, jo dėka Lietuva gavo jūrų uostą ir teisę vadintis jūrų valstybe. Tik ar tikslinga statyti dar vieną paminklą J. Budriui? Manau, kad ne. Užtektų šalia paminklo „Arka“ memorialinėmis skulptūromis įamžinti tiek J. Budrį, tiek jo bendražygius, paaukojusius gyvybes dėl vieningos Lietuvos“, – mano klaipėdietis Kazimieras Kašys.