„Man atrodo, kad reikėtų vis dėlto kalbėti, turint mintyje ir nacionalinės divizijos kūrimą, ne šiaip apie mistinį 3 proc. BVP skyrimą krašto saugumui ir gynybai, bet apie tai, iš kur tas pusė procentinio punkto turėtų ateiti ir, mano supratimu, tai neišvengiamai veda į diskusiją apie mokesčius“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

„Visos sąskaitos valstybės yra apmokamos tik vienu būdu – per mokesčius. Jeigu mokesčiai nekeičiami, tai tada reikia kažkokių kitų dalykų atsisakyti prioritetizuojant krašto apsaugą“, – pridūrė premjerė.

Diskusijos dėl gynybos stiprinimo tarp politikų įsisiūbuoja Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai šiemet nepavykus surengti greito sėkmingo kontrpuolimo ir ekspertams perspėjant, kad atkurianti pajėgumus Maskva ateityje gali didinti spaudimą NATO.

Paklausta, ar pritaria visuotiniam šaukimui. I. Šimonytė priminė, kad partijų susitarime dėl gynybos Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pasisakė už tai.

Premjerės teigimu, susitarimą pasirašiusios politinės jėgos skeptiškai žiūrėjo į visuotinio šaukimo idėją, tačiau „dabar to skepsio yra likę mažiau.“

„Krašto apsaugos ministerija maždaug yra įvertinusi tą galutinį tašką, tai yra, kiek reikėtų lėšų, kad paruoštų karininkus, infrastruktūrą, kad maksimalus šauktinių skaičius galėtų tarnauti“, – sakė ji.

Pasak jos, šiuo metu svarbu rasti sutarimą tarp partijų ir įsivertinti, kiek kasmet prireiktų papildomų lėšų visuotinio šaukimo įgyvendinimui.

„(...) Sutarus dėl laikotarpio ir finansų beliks sutarti dėl to, kas ir kaip pasidalins sąskaitą“, – kalbėjo premjerė.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį sakė, kad artimiausiu metu žada surengti partijų lyderių pasitarimą dėl visuotinio šaukimo į privalomąją karo tarnybą įvedimo.

Lietuvos Vyriausybė trečiadienį pritarė Krašto apsaugos ministerijos siūlomiems šaukimo į kariuomenę pokyčiams. Kaip BNS anksčiau yra sakęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, siūlomi pokyčiai sudaro teisines prielaidas įgyvendinti visuotinę vyrų karo prievolę.

G. Landsbergis šią pertvarką vadino geru žingsniu praeičiai, tačiau nepakankamu dabartinei situacijai.

Dėl šių pokyčių dar turės apsispręsti Seimas.

A. Anušausko teigimu, jeigu šauktinių skaičius per metus siektų iki 5 tūkst., užtektų esamų kariuomenės resursų juos parengti, todėl tai nereikalautų didelio papildomo finansavimo. Tačiau didinant karių skaičių ir įgyvendinant visuotinį šaukimą, reikėtų kurti naujus karinius vienetus.

Ministro duomenimis, norint į karo tarnybą per metus pašaukti iki 7 tūkst. jaunuolių, reikia sukurti keturis papildomus batalionus, o reikiamai infrastruktūrai, ginkluotei, įrangai per penkerius metus reikėtų skirti apie 500 mln. eurų.

Visiškas visuotinio šaukimo įgyvendinimas, pasak Krašto apsaugos ministerijos, užtruktų ne mažiau kaip šešerius metus.