„Pasiektas susitarimas... liudija mūsų įsipareigojimą puoselėti laisvą ir pliuralistinę žiniasklaidą. Pirmą kartą Europos teisėje bus įtvirtintos apsaugos priemonės“, – pareiškė Vokietijai atstovaujanti ES įstatymų leidėja Sabine Verheyen (Sabina Ferhojen).

Briuselis pasiūlymą dėl ES žiniasklaidos laisvės akto pateikė pernai, atsižvelgęs į padidėjusį spaudimą, su kuriuo žurnalistai susiduria tokiose šalyse kaip Vengrija ir Lenkija.

Žiniasklaidos aktyvistai kritikavo ES valstybes ir visų pirma Prancūziją už tai, kad jos derybų metu siekė išplėsti spragas, leidžiančias valdžios institucijoms šnipinėti žurnalistus vardan „nacionalinio saugumo“.

Tačiau Rumunijos europarlamentarė Ramona Strugariu teigė, kad projekto tekste nėra jokios nuorodos į šį prieštaringai vertinamą klausimą.

„Nė vienoje šio teisės akto teksto dalyje nėra jokios užuominos apie nacionalinį saugumą. Nieko“, – sakė ji.

S. Verheyen sakė, kad bet koks sekimas, pavyzdžiui, šnipinėjimo programų naudojimas žurnalistų įrenginiuose, būtų galimas tik esant teismo sprendimui ir tik sunkių nusikaltimų atveju.

„Ne tik dėl visko, ką jie gali pavadinti nacionaliniu saugumu“, – aiškino ji.

Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja Vera Jourova, atsakinga už vertybes ir skaidrumą, sakė, kad ES „nereguliuoja žiniasklaidos, mes reguliuojame erdvę žiniasklaidai“.

Teksto projektas taps įstatymu, kai jį oficialiai priims parlamentas ir valstybės narės.

ES šalys gali nustatyti griežtesnes arba išsamesnes taisykles nei numatytosios teisės akte.

„Šiandienos susitarimas patvirtina, kad ES yra pasaulio lyderė ginant žurnalistus, užtikrinant žiniasklaidos paslaugų teikėjų nepriklausomumą ir užtikrinant, kad piliečiai galėtų naudotis plačiu ir įvairiu patikimų naujienų šaltinių spektru“, – sakė Ispanijos kultūros ministras Ernestas Urtasunas.