Tai pareiškė Riigikogu Valstybės gynybos komisijos pirmininko pavaduotojas, atsargos papulkininkis Leo Kunnas, praneša portalas ERR.

Pasak jo, gynybinių įtvirtinimų statyba pasienyje su Rusija reikalauja įvykdyti tris sąlygas.

„Pirma, mes turime atkurti minų, kurias atidavėme Ukrainai, atsargas. Pavyzdžiui, atidavėme labai daug prieštankinių minų. Turime nedelsiant jas pakeisti, o paskui nupirkti daugiau minų, sprogmenų ir kitų medžiagų, reikalingų minavimui“, – sakė L. Kunnas.

Kitas žingsnis, anot jo, turėtų būti visų Baltijos šalių sprendimas denonsuoti Otavos konvenciją dėl priešpėstinių minų uždraudimo.

O trečia, pasak L. Kunno, - Estija turėtų pradėti gaminti sprogmenis kariniams tikslams, kurie galėtų būti naudojami prieštankinėse ir priešpėstinėse minose bei artilerijos sviediniuose.

„Kai tik visa tai padarysime, tada bus galima kalbėti apie tai, kad mes rimtai pasirengę pradėti statyti gynybinius objektus", – sakė jis.

Neseniai Estijos premjerė Kaja Kallas pareiškė, kad šalies vyriausybė kol kas nemato svarių argumentų uždaryti sieną su Rusija, tačiau yra pasirengusi imtis tokių priemonių, jei to prireiks.